Nuo karo prieš Ukrainą ir civilius jos gyventojus pradžios kol kas palyginti nedaugelis imigrančių išdrįso pradėti verslą. Užtikrinti greitą ir veiksmingą integraciją į darbo rinką svarbu tiek priimančiosioms bendruomenėms, tiek nuo karo bėgantiems asmenims, trokštantiems atkurti savo gyvenimą ir toliau ugdyti įgūdžius. Socialinis verslas jau kurį laikotarpį yra Lietuvos politikų ir pilietinės visuomenės dėmesio centre kaip perspektyvi priemonė šalies ekonominei plėtrai ir visuomenės gerovei.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai drauge su 12 partnerių: Ispanijos, Lenkijos, Graikijos prekybos ir pramonės rūmais, organizacijomis iš Vokietijos ir Italijos, imasi dar sunkesnio iššūkio – skatinti socialinį verslą tarp migrančių moterų. Pastarosios patiria didesnę nedarbo ir socialinės atskirties riziką, o kartu, paradoksalu, yra nepakankamai atstovaujamos verslumo srityje, todėl prarandama galimybė diegti inovacijas, kurti socialinę ir ekonominę vertę bei darbo vietas.
Liepos 3-4 dienoms Sevilijos prekybos, pramonės ir laivininkystės rūmuose vyko pirmasis partnerių susitikimas ir buvo aptartos socialinio verslumo skatinimo tarp migrančių moterų priemonės bei veiklų planas, kiekvienos organizacijos vaidmuo jo įgyvendinime. Dvejus metus Panevėžio rūmai turės galimybę plėsti kompetencijas, burti organizacijas ir vykdyti socialinio verslo skatinimo iniciatyvas regione.
Tai savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus Panevėžio ir Utenos apskrityse