Penktadienio verslo kavoje, Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Aneta Bogdanovič, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams pristatė jonizuojančiosios spinduliuotės tipus, jos panaudojimo kasdieniame gyvenime sritis ir apsisaugojimo būdus.
Diskusijos metu kalbėta buvo šiomis temomis: jonizuojančioji spinduliuotė ir jos poveikis, radiacinis fonas Lietuvoje ir apsisaugojimo būdai, branduolinių ir radiologinių avarijų rizika Lietuvos gyventojams bei gyventojų perspėjimas ir informavimas.
Specialistė A. Bogdanovič pabrėžė, kad didžiausią apšvitą (kai kurių tyrimų duomenimis – apie 50 proc. visos apšvitos) žmogus patiria ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Tai kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo saulės paviršiaus bei Žemės plutoje, statybinėse medžiagose, ore, vandenyje ir maiste bei žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų. Visų šių šaltinių spinduliuotė skiriasi savo poveikiu, intensyvumu ir kitomis savybėmis.
Lietuvoje radiacinis fonas yra palyginti žemas ir daugiausia sudaro natūralūs šaltiniai, tokie kaip radonas, kosminė spinduliuotė ir gamtinių radionuklidų išsiskyrimas iš žemės plutos. Radiacinio fono lygis nuolat stebimas Radiacinės saugos centro (RSC) ir kitų atsakingų institucijų.
Specialistė akcentavo, kad nors Lietuvoje nėra veikiančių branduolinių elektrinių, tačiau šalies gyventojai gali būti paveikti radiacijos dėl avarijų kaimyninėse šalyse. Didžiausias potencialus rizikos šaltinis yra Baltarusijos Astravo atominė elektrinė, esanti netoli Lietuvos sienos. Taip pat avarijos gali įvykti transportuojant radioaktyvias medžiagas ar pramonės įrenginiuose.
Daugiau informacijos: https://bbf.lt/mLNtT
