Panevėžys jau kelis dešimtmečius yra investicinės traukos objektas skandinavų kapitalo įmonėms –pagal gamybos kaštus konkurencingą miestą pasirinko ne vienas Šiaurės Europos regiono investuotojas. Įstojus į Europos Sąjungą, augant gamybos sąnaudoms, Panevėžio konkurencijos su kitais miestais svertu tapo ne tik kaina, bet ir čia kuriamos produkcijos kokybė, inovatyvumas, inžinerinės kompetencijos.
Be to, pažangų pramonės plėtimąsi ir vystymąsi dar labiau paspartino „Pramonės 4.0“ inercija. Apie augimo efektyvinimo strategijos pasirinkimą, iššūkius ir atsivėrusias galimybes pasakoja buitinę ir komercinę šildymo įrangą gaminančios UAB „ADAX“ vadovas Aurimas Lukoševičius.
Inžinerinė kompetencija atvėrė gamybos perspektyvų
Esame Norvegijos kapitalo įmonė, apie 80 proc. produkcijos eksportuojanti į Skandinavijos šalis. Mūsų istorija Panevėžio mieste prasidėjo prieš dvidešimtmetį – norvegams perkėlus gamybą į Lietuvą, tik surinkome gaminius, vykdėme daug techninių darbų. Ilgainiui skandinavai pastebėjo ne tik mūsų kruopštumą, bet ir inžinerines kompetencijas, potencialą, todėl pamažu sulaukėme vis daugiau kūrybiškų užduočių, kurioms galėjome tai panaudoti. Pirmas mūsų sukurtas šildymo įrenginys, nors techniškai gana paprastas, bet paklausus ir tebegaminamas iki šiol.
Taigi laikui bėgant susiklostė taip, kad dabar Norvegijoje veikiantis centrinis biuras atsakingas tik už klientų poreikių išsiaiškinimą, o mes – gamybą ir technologinius sprendimus. Iš jų gauname nurodymus dėl gaminių dizaino ir techninio funkcionalumo, o čia, Lietuvoje, atliekame patį svarbiausią darbą – gaminame įrenginius, ieškome, kaip įgyvendinti reikalingas funkcijas, kuriame elektroniką ir pan. Taigi Panevėžyje įkurtas Tyrimų ir plėtros (angl. Research and Development – R & D) skyrius rūpinasi, kaip pritraukti išmanių ir ekonomiškų pasiūlymų ieškančio kliento dėmesį.
Kurdami naujų produktų dizainą ieškojome patikimų ir įvairias technologijas tiekiančių partnerių. Mat mūsų gaminiams naudojamos plastiko detalės išliejamos specialiose formose, o technologijai būdinga ilga ir sudėtinga gamybos pradžia. Iš pradžių bendradarbiavome su Azijos tiekėjais, tačiau Panevėžyje veikianti UAB „Stigma“ mums pasiūlė sinergiją – ekspertinį plastiko liejimą ir greitą reakciją nuolat besikeičiant kliento poreikiams. Taip jau kelerius metus sėkmingai bendradarbiaujame su vietiniais tiekėjais.
Išmaniosios šildymo sistemos, integruojamos į namų valdymą
Sparčiai auganti išmaniųjų technologijų rinka lėmė tai, kad pradėjo trūkti elektronikos tiekėjų. Neradome galinčių pasiūlyti pažangių sprendimų, konkurencingos kainos, todėl tuo pasirūpinome patys – 2017 m. atvėrėme Elektronikos padalinį. Dėl to šiandien techninės mūsų asortimento galimybės – gana didelės: siūlome nuo paprastų iki belaidžio ryšio režimu veikiančių gaminių.
Galima sakyti, kad dabar rinkoje esame radiatorių su įdiegtu belaidžio ryšio termostatu, kuris be papildomo priedėlio prisijungia prie interneto ir gali būti valdomas per mobiliąsias programėles, pionieriai. Vienas tokių įrenginių išskirtinumų – galimybė integruoti į namų valdymo sistemas „Google Home“, „Amazon Alexa“, „Homey“, „Tibber“, „Future Home“. Be to, aktyviai sekame tiekėjų naujoves, papildančias mūsų kuriamus gaminius, pavyzdžiui, integracija su Norvegijoje esančiomis energijos tiekimo sistemomis. Susiejus jas ir mūsų siūlomą mobiliąją programėlę, gaminio naudotoją galime informuoti apie ekonomiškesnį šildymą ir, atvirkščiai, išjungti šildymą kainai kylant. Rinkoje išsiskiriame ir kaip vieni pirmųjų į gaminius įdiegę taikomųjų programų programavimo sąsają (API), t. y. programėlė gali būti integruojama į kitas sistemas.
Mūsų įmonės produkcija dominuoja Skandinavijos rinkoje, todėl pagal jos poreikius segmentuojame ir tobuliname gaminius. Kaip ir minėjau anksčiau, mažai produkcijos parduodama Lietuvoje, bet malonu, kad pastebimi ir čia. 2021 m. „ADAX“ sukurtas nešiojamasis vidaus patalpų elektrinis šildytuvas su „WiFi“ funkcija „ADAX Vilje VG1120WTB“ buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu.
Įdiegtos sistemos kelia ir darbuotojų, ir gamybos efektyvumą
Vidinius gamybos procesus tobulinome kartu su Panevėžio mechatronikos centru. Siekdami aukščiausio efektyvumo ir kokybės, įdiegėme bendrą elektronikos efektyvumo (angl. Overall Equipment Effectiveness, OEE) vertinimo sistemą HORAS. Bendradarbiaujant sukurta konvejerių valdymo sistema, kuri tolygiai išskirsto užduotis pagal užsakymų ir operacijų skaičių, trukmę, gamybos darbuotojų skaičių. Be to, perėmėme ir toliau bendradarbiaudami tobuliname anksčiau sukurtas sistemas.
Šiuo metu su Panevėžio mechatronikos centru kuriame elektronikos plokščių testavimo įrangą. Manau, šios įstaigos stiprinimas, įgalinant ją kurti ir palaikyti sukurtas sistemas, būtų naudingas ne tik mums, bet ir kitoms panašios srities įmonėms.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skyrėme įmonės veiklai skaitmenizuoti. Vidiniams logistikos procesams įdiegėme sandėlio valdymo sistemą, palaikančią aiškią tvarką, kontroliuojančią gamybą ir padedančią išvengti žmogiškųjų klaidų. Kadangi sistemos galimybės – plačios, reikia laiko, kad įdiegtos naujovės būtų išnaudojamos visapusiškai. Dėl to pritaikėme verslo valdymo sistemos „Axapta Master Planning“ dalį, kuri lengvina planavimo procesus. Pagal gautus užsakymus ji paskirsto gamybos pajėgumus ir priskiria užduotis, kurias patvirtina už gamybos planavimą atsakingas darbuotojas.
Galimas skaitmenizuoti sritis padėjo išskirti įmonės auditas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad labai svarbu ir reikšminga skaitmenizuoti Buhalterijos skyriaus užduotis. Darbuotojai daug laiko skyrė suvesti į sistemą atskiras sąskaitų eilutes, dėl to pasitaikydavo klaidų. O dabar, atnaujinus ir įdiegus skaitmeninius įrankius, sąskaitos atpažįstamos automatiškai, duomenys perkeliami į bendrą verslo valdymo sistemą, kurią darbuotojams valdyti daug lengviau ir paprasčiau.
Priimti šias naujoves užtruko laiko, bet ilgainiui darbuotojai pajuto naudą. Aiškiai pastebime poveikį įmonės veiklos efektyvumui, kuris siejamas ir su finansine paskata. Sistemingas neatitikčių registravimas ir matomos jų apimtys gana greitai padeda išsiaiškinti priežastį, rasti atsakymus bei sprendimus. Įgyvendinę šiuos, galima sakyti, būtinus pokyčius, pamatę jų reikšmę, mes toliau svarstome apie sudėtingesnius, ilgesnio atsiperkamumo bei integralumo projektus. Yra poreikis ateityje robotizuoti termostatų surinkimą. Taip pat jau įgyvendiname tvarumo programą, kurios tikslas – nuolat tobulinti gamybą. Į tokius projektus jungiasi įvairūs įmonės darbuotojai, o tai reiškia, kad drauge prisidedame prie efektyvesnės veiklos.
Kūrybos laisvė ir paskata mokytis užtikrina reikiamus darbuotojus
Kai pradėjome veiklą, rinkoje nebuvo mums reikalingos kompetencijos turinčių žmonių, ieškojome būdų, kaip užsiauginti tinkamus specialistus. Specialiais mokymais užsiimanti įmonė tai išsprendė. O dabar situacija šiek tiek kitokia – lankau universitetus, bendrauju su studentais, pasakoju jiems apie karjeros galimybes, inžinerinį potencialą ir plačias kūrybines galimybes Panevėžyje. Taip į Tyrimų ir plėtros komandą pritraukiau aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, nuo pat pradžių skyriuje inovatyvius produktus kuria panevėžietis, baigęs elektronikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Pamažu rinkome tobulėti norinčią komandą, stengėmės būti kūrybiški ir lankstūs. Lengva priimti jau pasitvirtinusius, įprastus sprendimus, bet mes visada paliekame vietos nestandartinėms idėjoms, kurios motyvuoja aukštų lūkesčių turinčius darbuotojus, įgyvendinti.
Pažangi mūsų bendrovės veikla, vidiniai projektai specialistams leidžia tobulėti, skatiname kompetencijas plėtoti ir išoriniuose mokymuose. Visada atidžiai fiksuojame, kokių žinių labiausiai reikia, ir randame būdą, kaip jų įgyti. Gamykla atvira visiems darbuotojams, sudarome sąlygas įsidarbinti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms, stengiamės kurti visiems prieinamą aplinką.
Dabar turime didelių augimo planų: numatome didinti savo gaminių paklausą, tad atitinkamai privalome apsvarstyti tam reikalingas inovacijas ir sistemas. Taip pat norime įrengti naują gamyklos pastatą. Šiuo metu Lietuva, kaip ir Europa, patiria neprognozuojamų energetikos sąnaudų, todėl mūsų pažangios elektrinių šildytuvų technologijos, kai galime išnaudoti mažas saulės elektrines, yra daug novatoriškesnis sprendimas, nei šildyti gyvenamąsias patalpas gamtinėmis dujomis. Tai ypač aktualu Vakarų Europos šalims, į kurių rinkas plečiame savo gamybą.
Straipsnių ciklas „Pramonė 4.0 sprendimai Panevėžyje“ parengtas įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą verslo plėtros sąlygų gerinimo projektą „Sujungti Panevėžį: bendradarbiavimo stiprinimas gerinant Panevėžio verslo aplinkąׅ“.
