Nuotolinėje Verslo kavoje „Antrosios pensijų pakopos pokyčiai“ aptarti nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioję pensijų sistemos pokyčiai, sulaukę nemažai klausimų ir diskusijų visuomenėje. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę aiškiai ir struktūruotai susipažinti su tuo, kas keičiasi, kokias pasirinkimo galimybes suteikia reforma ir į ką verta atkreipti dėmesį priimant sprendimus dėl kaupimo.
Sesiją vedė Paulius Kabelis, SEB investicijų valdymo vadovas ir pensijų fondų valdytojas, kuris pristatė pagrindinius pokyčius bei atsakė į dalyvių klausimus.
Renginio pradžioje aptarta bendra pensijų sistemos logika ir demografiniai iššūkiai. Mažėjantis dirbančiųjų skaičius ir augantis senjorų skaičius kelia spaudimą valstybinei (I pakopos) sistemai, todėl asmeninis kaupimas tampa vis svarbesne finansinio saugumo dalimi. Kaip akcentuota pristatyme – mūsų pajamos senatvėje vis labiau priklausys nuo asmeninių pasirinkimų šiandien.
Didžiausias dėmesys skirtas II pakopos pokyčiams. Nuo 2026 m. sistema tapo lankstesnė: atsirado galimybė laikinai stabdyti įmokas susidūrus su finansiniais iššūkiais, vėliau jas atnaujinti ar pratęsti stabdymą. Taip pat numatytos aiškesnės lėšų atsiėmimo galimybės – tiek vieną kartą atsiimant dalį savo įmokų, tiek kritinių situacijų atveju ar likus keleriems metams iki pensijos. Dalyviai sužinojo, kad 2026–2027 m. laikotarpiu bus galima apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pakopoje, o pasitraukus – atsiimti savo įmokas ir investicinę grąžą, o valstybės dalis būtų grąžinama į „Sodros“ apskaitą.
Aptarti ir išmokų būdai sulaukus pensinio amžiaus – galimybė rinktis vienkartinę išmoką, periodines išmokas ar anuitetą, priklausomai nuo sukauptos sumos dydžio. Pabrėžta, kad padidinta riba, iki kurios galima atsiimti dalį lėšų vienu kartu, suteikia daugiau lankstumo planuojant pajamas senatvėje.
Renginyje taip pat pristatyti skaičiai, rodantys, kaip laikui bėgant auga sukauptas turtas, kokią dalį sudaro valstybės paskatos ir investicinė grąža bei kaip II pakopos fondams sekėsi pastaraisiais metais. Akcentuota, kad nepaisant reformų, sistema nuosekliai augina dalyvių lėšas, o valdymo kaštai ilgainiui mažėjo.
Ne mažiau dėmesio skirta ir mitams. Paneigta nuostata, kad lėšos yra nepaveldimos – jos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka, o tam tikrais atvejais paveldėjimas galimas ir pasirinkus anuitetą. Taip pat aptarta dažnai girdima frazė „reforma po reformos“ – pabrėžta, kad pokyčiai neišvengiami, tačiau ši reforma suteikė daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo.
