Bistrampolio dvare šiandien vykstančiame Panevėžio regiono forume „Kuriame ateities regioną“ diskutuojama, kaip naujas susisiekimo jungtis, investicijas ir specialistų rengimą paversti ilgalaikiu regiono augimu. Savivaldos, valstybės institucijų, verslo ir mokslo atstovų dėmesio centre – ir planuojama Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona, kuriai numatoma iki 424 hektarų teritorija.
Forume dalyvaujantis Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas pabrėžia, kad regiono plėtrai būtinas glaudus savivaldybių bendradarbiavimas ir bendras požiūris į ekonomines galimybes.
„Panevėžio regionas jau turi patirties veikti ne atskiromis savivaldybėmis, o kartu – regioniniu mastu sprendžiame viešojo transporto, atliekų tvarkymo, verslo aplinkos ir kitus klausimus. Naujos Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos projektą matau kaip kitą, gerokai didesnio masto tokio bendradarbiavimo etapą. Panevėžio miestas ir rajonas jau dirba kartu vystydami iki 424 hektarų investicinę teritoriją šalia būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros. Jos potencialą sustiprina „Via Baltica“, planuojamas intermodalinis terminalas, energetikos infrastruktūra ir regiono pramonės kompetencijos. Jei norime konkuruoti dėl stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų, turime joms parengti ne atskirus sklypus, o visą veikiančią ekosistemą. Tokio projekto ekonominė reikšmė nesibaigia miesto ar rajono riba – naujos investicijos kurtų darbo vietas ir naujas galimybes verslui visame Panevėžio regione“, – sako R. Račkauskas.
Forume didžiausias dėmesys skiriamas trims strateginėms temoms – Europos Sąjungos investicijų poveikiui regionui, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ infrastruktūros teikiamoms galimybėms bei regiono talentų ir ateities kompetencijų ugdymui. Diskusijose siekiama atsakyti, kaip šiandien įgyvendinamus projektus susieti su ilgalaikiu ekonomikos augimu.
Forume dalyvaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžia, kad investicijas į infrastruktūrą būtina derinti su darbuotojų rengimu ir verslui palankiomis veiklos sąlygomis.
„Verslui svarbu, kad planuojamos investicijos į kelius, geležinkelį ir pramonės teritorijas būtų derinamos su specialistų rengimu bei aiškiomis veiklos sąlygomis. Vien infrastruktūros nepakanka – įmonėms reikia darbuotojų, patikimo energijos tiekimo ir sklandaus bendradarbiavimo su savivalda. Todėl Panevėžio regiono savivaldybių gebėjimas susitarti ir kartu spręsti šiuos klausimus yra svarbus siekiant pritraukti naujų investuotojų ir sudaryti sąlygas augti čia jau veikiančiam verslui“, – sako S. Gailiūnas.
Regioninio bendradarbiavimo pagrindas Panevėžio regione jau sukurtas. 2024–2029 m. Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją įgyvendina šešios savivaldybės – Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų. Joje numatyti bendri sprendimai judumo, viešojo transporto, atliekų tvarkymo, verslui tinkamų teritorijų ir turizmo srityse.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių vystomas regiono LEZ projektas orientuojamas į aukštą pridėtinę vertę kuriančią pramonę, logistiką, gynybos ir inovacijų sektorius. Investicinė teritorija planuojama šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo.
Forumą organizuoja Panevėžio regiono plėtros taryba kartu su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis. Jame aptariama, kaip sukauptą bendradarbiavimo patirtį panaudoti rengiant investicines teritorijas, išnaudojant naujas susisiekimo jungtis ir stiprinant regionui reikalingas kompetencijas.
