Lietuvos Respublikos Seime 2026 m. gegužės 7 d. vyko konferencija-diskusija „Moterys valdybose: tarp reguliavimo ir realios praktikos“, inicijuota Lietuvos verslo moterų tinklo, veikiančio Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje.
Diskusijoje buvo nagrinėjamas vienas esminių klausimų – ar Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, numatančią, kad nuo 2026 m. birželio 30 d. didelių įmonių valdybose ne mažiau kaip 33 proc. narių turi sudaryti nepakankamai atstovaujama lytis. Šiandien Lietuvoje moterys sudaro iki 25 proc. privačių įmonių valdybų narių, kuomet dalyje ES valstybių šis rodiklis jau viršija 40 proc. Be to, moterų atstovavimas vykdomosiose pozicijose išlieka ženkliai mažesnis nei valdybose.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, sveikindamas konferencijos dalyvius teigė, jog „Svarbu matyti gebėjimus ir kompetencijas bei kalbėti apie lyčių balansą valdybose kaip apie geros valdysenos, organizacijų brandos bei konkurencingumo pagrindą“.
Pirmojoje renginio dalyje, skirtoje reguliavimui, kalbėjo ir įžvalgomis dalijosi Dr. Jolanta Reingardė (Europos lyčių lygybės institutas, EIGE), LR Seimo narė Jekaterina Rojaka bei Vilma Gabrieliūtė (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba). Pranešėjai akcentavo, kad nors Europoje matomas nuoseklus progresas įgyvendinant direktyvos reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka ne tik pasiekti formalius tikslus, bet užtikrinti realų moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo lygmenyje. Taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje pereinama į svarbiausią etapą – nuo teisinio reguliavimo prie jo praktinio įgyvendinimo, o lyčių balansas tampa ne socialinės atsakomybės, o valdysenos kokybės kriterijumi.
Antrojoje renginio dalyje vyko panelinė diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos PPAR asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas, LR SADM atstovė Jolanta Sakalauskienė bei valdybų praktikai – Dalia Andrulionienė, Šarūnas Dyburis ir Robertas Vyšniauskas. Diskusijoje buvo aptarti praktiniai valdybų formavimo, sprendimų priėmimo ir lyčių balanso užtikrinimo aspektai, išryškinant realias kliūtis ir galimybes pokyčiui.
Nors Lietuvoje netrūksta aukštą kvalifikaciją turinčių, tarptautinę patirtį sukaupusių moterų – lyderių, jų atstovavimas valdybose, o ypač vykdomosiose pozicijose, išlieka neproporcingai mažas. Tai atskleidžia, kad problema nėra kompetencijų trūkumas – ji susijusi su ribotais profesiniais tinklais, neformaliais atrankos mechanizmais, stereotipais, moterų pasitikėjimu savimi bei daugeliu kitų priežasčių.
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
