Biržuose įvyko susitikimas su Seimo nare Lilija Vaitiekūniene, kuriame Panevėžio PPAR nariai iš Biržų, Kupiškio ir Panevėžio dalijosi praktine patirtimi apie senų pastatų renovacijos ir įveiklinimo iššūkius Biržuose. Diskusijos tikslas – ne tik įvardinti problemas, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų, kaip supaprastinti procesus ir skatinti investicijas regione.
Pertekliniai reikalavimai stabdo renovaciją
Vienas pagrindinių akcentų – neproporcingi reikalavimai renovuojamiems pastatams. Verslininkai pabrėžė, kad kai kuriais atvejais renovacijai taikomi reikalavimai yra net griežtesni nei naujai statybai, nors kalbama apie jau egzistuojančius, dažnai sovietmečiu statytus pastatus. Vienas Rūmų narių dalijosi patirtimi apie sudėtingas ir ilgai trunkančias pastato ar sklypo paskirties keitimo procedūras, kurios tampa rimta kliūtimi projektų įgyvendinimui. Kitas narys atkreipė dėmesį į perteklinius kasinėjimų ir tyrimų reikalavimus, kurie ne visada pagrįsti realia rizika.
Parkavimo ir infrastruktūros reikalavimai – papildoma našta
Diskusijoje išskirta ir parkavimo vietų įrengimo problema. Net ir renovuojant senus pastatus dažnai taikomi panašūs reikalavimai kaip naujai statybai – būtinybė įrengti nustatytą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Praktikoje tai tampa sunkiai įgyvendinama, ypač tankiai užstatytose teritorijose ar senamiesčio dalyse, kur fiziškai nėra vietos papildomam parkavimui. Dėl to projektai stringa arba tampa ekonomiškai nepagrįsti, nors pats pastatas galėtų būti sėkmingai įveiklintas.
Neįgaliųjų prieinamumas – tarp būtinybės ir realybės
Didelis dėmesys skirtas ir pastatų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams klausimui. Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, pastatai turi būti pritaikomi žmonėms su negalia, tačiau praktikoje šie reikalavimai neretai taikomi neatsižvelgiant į pastato technines galimybes. Verslininkai akcentavo situacijas, kai reikalaujama įrengti liftus ar kitus sprendimus pastatuose, kurie istoriškai nebuvo tam projektuoti ir neturi tam fizinės erdvės. Tokiais atvejais sprendimai tampa techniškai sudėtingi arba ekonomiškai neproporcingi. Be to, neįgaliųjų prieinamumo ekspertizės dažnai yra ilgiausiai trunkantis etapas visame procese.
Biurokratija atbaido specialistus ir stabdo projektus
Diskusijoje išryškėjo ir kita svarbi problema – specialistų trūkumas. Pasak Rūmų nario, dalis architektų ir kitų sričių specialistų vengia renovacijos projektų būtent dėl sudėtingų ir neaiškių biurokratinių procedūrų. Anot jo, įsigyjant pastatą iš anksto beveik neįmanoma įsivertinti, kokių dokumentų, derinimų ar papildomų procedūrų prireiks, kiek tai kainuos ir kiek laiko užtruks. Savo patirtimi pasidalijęs verslininkas pateikė konkretų pavyzdį – šiuo metu Biržuose įveiklinamame pastate planuojama teikti medicinos paslaugas ir įrengti gyvenamąsias patalpas. Klinikos atidarymas buvo planuotas 2025 metų liepą, tačiau statybos leidimas gautas tik 2026 metų sausį. Didžiausi iššūkiai kyla dėl to, kad viename pastate derinamos skirtingos paskirtys – gydymo ir gyvenamoji. Tokiais atvejais taikomi skirtingi teisės aktai, kurie ne visada dera tarpusavyje, o kartais net prieštarauja vienas kitam, sukeldami papildomą neapibrėžtumą tiek projektuotojams, tiek investuotojams. Papildomų iššūkių kelia ir infrastruktūros reikalavimai – verslininkui tenka numatyti vaikų žaidimų aikštelę riboto dydžio sklype, tuo pačiu užtikrinant ir privalomą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Tai sukuria praktinę dilemą, kai visų reikalavimų fiziškai neįmanoma įgyvendinti.
Skirtinga praktika ir dialogo trūkumas
Verslininkai taip pat akcentavo, kad noras atnaujinti ir pagražinti pastatus dažnai įstringa biurokratijoje. Narys įvardino atvejį, kai fasado atnaujinimo leidimo gavimas užtruko net pusantrų metų.
Diskusijos metu keltas klausimas – ar regionas iš tiesų yra suinteresuotas miesto gražinimu ir investicijų pritraukimu? Verslo atstovų teigimu, šiuo metu trūksta konstruktyvaus dialogo: vietoje bendradarbiavimo dažnai vyrauja formalus procesinis požiūris. Nors oficialus dokumentų nagrinėjimo terminas yra 20 darbo dienų, praktikoje jis neretai tampa cikliniu procesu – paskutinę dieną pateikiamos pastabos, projektas atmetamas, po pataisymų vėl laukiama dar 20 dienų. Tokie ciklai kartojasi ir gali tęstis mėnesių mėnesius. Verslininkų nuomone, dalį šių klausimų būtų galima išspręsti daug paprasčiau – tiesioginio pokalbio, susitikimo ar net elektroninio susirašinėjimo būdu.
„Kapitalinio remonto“ problema
Diskusijoje kritikuota ir dabartinė kapitalinio remonto sąvoka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kapitalinis remontas apibrėžiamas kaip statinio ar jo dalies pertvarkymas, kai keičiamos konstrukcijos, inžinerinės sistemos ar esminiai elementai, tačiau praktikoje ši sąvoka dažnai taikoma itin plačiai, net ir tais atvejais, kai nėra siekiama padidinti statinio tūrį ar plotą.
Dėl to net ir palyginti nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, lango dydžio koregavimas ar papildomų durų įrengimas – gali automatiškai „įjungti“ sudėtingas procedūras: projektavimo reikalavimus, ekspertizes, papildomus derinimus su institucijomis.
Tokiais atvejais nedidelės apimties renovacijos projektai faktiškai prilyginami naujai statybai, nors jų poveikis aplinkai ar konstrukcijoms yra minimalus. Verslininkų teigimu, toks teisinio reguliavimo taikymas neatitinka proporcingumo principo – reikalavimų apimtis tampa neadekvati realiam darbų mastui.
Be to, kapitalinio remonto kvalifikavimas dažnai lemia ir kitų teisės aktų taikymą – nuo privalomų ekspertizių iki papildomų prieinamumo, saugos ar infrastruktūros reikalavimų, kurie iš esmės keičia projekto apimtį, kaštus ir terminus. Dėl to investuotojai susiduria su situacija, kai net paprasti sprendimai tampa sudėtingais projektais, reikalaujančiais ilgo derinimo proceso.
Verslininkų teigimu, tokia sistema ne tik nepadeda, bet ir stabdo racionalius sprendimus, didina projektų kaštus bei neapibrėžtumą, o neretai verčia atsisakyti planuotų idėjų ar investicinių projektų dar ankstyvoje stadijoje.
Regioninio parko reguliavimas – tarp apsaugos ir renovacijos poreikio
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta ir Biržų regioninio parko veiklai bei jos poveikiui investicijoms ir pastatų renovacijai. Verslininkai pabrėžė, kad nors parko tikslas – saugoti kraštovaizdį ir gamtinę aplinką – yra suprantamas ir palaikomas, praktikoje kylantys reikalavimai ne visada atrodo proporcingi ar tiesiogiai susiję su šiais tikslais. Ypač tai jaučiama urbanizuotose teritorijose, kur infrastruktūra sukurta prieš kelis dešimtmečius, o šiandien net ir paprasti atnaujinimo darbai – fasadų tvarkymas, dangų keitimas ar laikini statybų sprendimai – susiduria su papildomais derinimais. Verslo atstovai kėlė klausimą, ar tokiais atvejais renovacija neturėtų būti vertinama paprasčiau nei nauja statyba, bei akcentavo aiškesnių, vienodai taikomų taisyklių poreikį. Jų teigimu, svarbu rasti balansą tarp saugomų vertybių išsaugojimo ir realių galimybių atnaujinti bei įveiklinti esamus pastatus, kad reguliavimas netaptų kliūtimi miesto atsinaujinimui.
Pasiūlymai: nuo lankstesnių sprendimų iki aiškaus architektūrinio kodo
Susitikimo metu buvo pateikti ir konkretūs pasiūlymai. Vienas jų – svarstyti lankstesnį požiūrį į laikino gyvenimo galimybes įvairios paskirties patalpose (pavyzdžiui, garažuose ar gamybinėse erdvėse), ypač pereinamuoju laikotarpiu. Taip pat pasiūlyta formuoti aiškų, visiems suprantamą senamiesčio architektūrinį kodą, kuris padėtų tiek investuotojams, tiek projektuotojams. Akcentuota, kad tokia iniciatyva turėtų kilti iš savivaldybės kartu su Biržų regioniniu parku, siekiant suderinti paveldosaugą ir realias investavimo galimybes.
Papildomai diskusijoje iškelta idėja sukurti interaktyvų, nuolat atnaujinamą teritorinį žemėlapį su aiškiai apibrėžtomis zonomis. Toks įrankis galėtų tapti pagrindiniu orientyru tiek institucijoms, tiek verslui: jis leistų vieningai taikyti reikalavimus, sumažintų interpretacijų skirtumus ir užtikrintų skaidresnį sprendimų priėmimą.
Pagal siūlomą modelį, žemėlapis būtų naudojamas kaip praktinis pagrindžiantis dokumentas – institucijoms jis padėtų aiškiau taikyti teisės aktus, savivaldybei – planuoti teritorijų vystymą, mokslininkams – kaupti ir analizuoti duomenis, o verslui – iš anksto įsivertinti investicijų rizikas ir galimybes. Tokiu būdu būtų sujungti šiuo metu fragmentiškai veikiantys duomenys ir procesai į vieną, visiems suprantamą sistemą.
Renginio akimirkos:
