Daugumoje verslo sektorių įsigalinčios tvarumo tendencijos neaplenkia ir gamintojų – gamyba iki šiol laikoma viena didžiausių sričių, turinčių reikšmingą įtaką tiek aplinkos, tiek visuomenės gerovei. Itin gerai Lietuvoje išvystytas pramonės sektorius Panevėžio regione taip pat aktyviai imasi tvarumo diegimo.
Panevėžio plėtros agentūros duomenimis, pramonės sektorius Panevėžyje sukuria trečdalį regiono bendrojo vidaus produkto (BVP), daugiau nei 500 įmonių dirba ketvirtis regiono gyventojų. Tad čia diegiami tvarumo sprendimai turi daug įtakos ne tik vietos bendruomenei, bet ir šalies ekonomikai.
„Pasaulinės tvarumo tendencijos vis labiau įsitvirtina Lietuvoje, įskaitant ir Panevėžį – čia matome vis daugiau žaliąją elektros energiją gaminančių saulės elektrinių ant gamybos pastatų stogų, gamybai pasirenkamos aplinkai draugiškos žaliavos ir gaminama vis daugiau žalesnių produktų. Taip pat gamintojai aktyviai domisi tvarumo sprendimais, renkasi sertifikuoti savo produktus, kad šie atitiktų tarptautinius tvarumo standartus ir galėtų sėkmingai konkuruoti su kitų šalių gaminiais eksporto rinkose“, – komentuoja Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.
Pasak jo, tvarumo diegimą gamyboje skatina ne vien aplinkosauginiai reikalavimai ar Europos Sąjungos priimamos naujos tvarumo direktyvos, bet ir augantis žmonių bei verslo sąmoningumas.
„Požiūris į tvarumą ir aplinkosaugą, visuomenės gerovę nuolat kinta į gerąją pusę. Matome sėkmingus pavyzdžius Skandinavijoje, kaip kuriami produktai ir paslaugos, kaip atidžiai tikrinamos tvarumo deklaracijos – visa tai vis dažniau sutinkama ir pas mus, Lietuvoje. Tiek vartotojai, tiek verslas nebėra abejingi produktų poveikiui aplinkai, įsigali ne tik atsakinga gamyba, bet ir atsakingas vartojimas“, – sako V. Matkevičius.
Ėmėsi tvarumo strategijos
2022 metų pradžioje ilgametę tvarumo strategiją pasitvirtinusi „Kalnapilio-Tauro grupė“, viena didžiausių Panevėžio regiono gamintojų, šiemet įrengė beveik 500 kilovatų (kW) saulės elektrinę ant gamyklos pastatų stogų.
„Būdami vieni didžiausių Lietuvoje alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų, ryžtingai imamės lyderystės diegiant tvarumo sprendimus. Siekiame ne tik kurti sėkmingus, tvarius prekės ženklus, kuriais žmonės pasitikėtų, bet ir mažinti savo poveikį aplinkai, tuo prisidėdami prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – teigia „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas.
Pasak jo, nors iki šiol visa įmonės veikloje naudojama elektros energija yra iš 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių, įrengti nuosavą saulės elektrinę buvo vienas iš tvarumo strategijos tikslų ne tik efektyvinant energetinį ūkį, bet ir mažinant anglies dvideginio (CO₂) pėdsaką.
„Esame išsikėlę ambicingą tikslą iki 2025 metų tapti maksimaliai klimatui neutralia įmone. Nors nuosava saulės elektrinė patenkins tik 5 proc. metinio elektros energijos poreikio, kur kas reikšmingesnis yra dar vienas tvarumo link žengtas žingsnis. Saulės elektrinės pagalba sumažinsime gamybos CO₂ emisijas apie 8,84 tonomis per metus, kas prilygsta net 406 naujai pasodintiems medžiams“, – teigia M. V. Kirstukas.
Metų viduryje pradėta eksploatuoti saulės elektrinė jau pagamino 300 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, kuri iškart sunaudojama gamybos procesuose. Toliau įmonėje tęsiami energijos regeneravimo projektai – įrengiamos sistemos su šilumos siurbliais, kad gamybos metu pagaminta šiluma būtų surenkama ir panaudojama kituose gamybos procesuose. Taip pat diegiant įvairius sprendimus toliau mažinamos elektros energijos bei dujų sąnaudos.
Pasak M. V. Kirstuko, į žaliąją energetiką iki 2025-ųjų įmonių grupė planuoja investuoti apie 5 mln. eurų.
Papildomas skatinimas nepamaišytų
Pasak elektros montavimo medžiagas ir laidus gaminančio „Lietkabelio“ generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno, aktyvesniam tvarumo sprendimų diegimui gamybos įmonėse reikia ne tik griežtesnio reguliavimo, bet ir paskatinimo.
„Socialiai atsakingas verslas yra savaime suinteresuotas mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau dar ne visos įmonės yra pasiryžusios investuoti į tvaresnius sprendimus. Juo labiau, kad tai reiškia itin ženklias investicijas. Šiuo metu turime ir europinius projektus, ir valstybės paramą įsirengti saulės ir vėjo elektrines, gyventojai itin skatinami persėsti į aplinkai draugiškesnius automobilius, tačiau šioje srityje dar daug galima nuveikti, kad ir gamintojai būtų maksimaliai įsitraukę bei norėtų keistis tvarumo linkme“, – sako S. Gailiūnas.
Pašnekovo teigimu, diegiant tvarumo principus itin svarbu išlaikyti Lietuvos gamintojų pranašumą tarptautinėse rinkose: „Šiuo metu tvarumo atžvilgiu labiausiai pirmauja ne Kinija ar JAV, o Europa. Judėdami tvarumo link turime kur kas daugiau galimybių įsitvirtinti žaliojoje rinkoje, kuri yra gerokai brangesnė ir pelningesnė. Jei prarandame konkurencinį pranašumą tarp kitų šalių gamintojų diegiant tvarumo sprendimus, rizikuojame ekonominiais rodikliais, ko tikrai nesinorėtų.“
Pasak S. Gailiūno, dėl šios priežasties „Lietkabelyje“ taip pat aktyviai diegiami tvarumo sprendimai: mažinant elektros energijos bei kitų resursų sąnaudas atnaujinama gamybos įranga, sertifikuojami gaminiai.
„Jau įsirengėme 500 kW saulės elektrinę, šiuo metu planuojame dar vieną 1 MW galios saulės jėgainę ant gamybos pastatų stogų. Žalėja ir mūsų gaminiai – jų gamybai naudojamos bešvinės ir behalogenės žaliavos, taip pat ne tik sertifikuojame gaminius pagal tarptautinius tvarumo standartus, bet ir kuriame naujus, šiuos standartus atitinkančius gaminius“, – teigia S. Gailiūnas.
