Prieš didžiausius Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus renginius šalyje ir Panevėžyje, Valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį švenčia ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla. Su gražiu valstybės jubiliejumi mokyklos bendruomenę pasveikino ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas bei generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

Vasario 14 d. iš pat ryto M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykloje netradicinėse pamokose buvo prisiminta Lietuvos istorija, papročiai. Moksleiviai dainavo, klausėsi tiek tautiškos, tiek moderniosios muzikos.

Stebino eisena ir bėgikai

Pasveikinti Panevėžio su švente mokyklos bendruomenė sumanė eisena ir bėgimu iš mokyklos Aldonos į Klaipėdos gatvės korpusą.

Pasipuošę tautine atributika dviem triukšmingomis grupėmis – pėsčiųjų ir bėgikų – moksleiviai ir mokytojai atkreipė tiek pravažiuojančiųjų, tiek praeivių dėmesį.

„Ėjikus“ vedė mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, na, o bėgimui tradiciškai vadovavo kūno ir kultūros mokytojas Vytautas Žemėtis.

Pasiekusios Klaipėdos gatvės korpusą grupės susijungė ir jau dideliu būriu sugūžėjo į mokyklą. Daugelis prisidėjo prie gražios iniciatyvos ir iš šimto širdučių suklijavo Lietuvos Trispalvę.

Mažos vėliavėlės istorija

Aktų salėje įvyko minėjimas „Su gimtadieniu, Lietuva!“. Sugiedota Tautiška giesmė, pasveikinti atvykę svečiai – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir generalinis direktorius, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų kongregacijos vyriausioji sesuo Jolita Šarkaitė, bičiuliai iš „Vilties“ ir Alfonso Lipniūno progimnazijų.

M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktorius T. Anilionis, į sceną užlipęs su kuklia ir miela Trispalve, papasakojo jos istoriją.

„Ją dar 1989 metais pasiuvo tuomet jauno mokytojo Tautvydo mokiniai. O viešumoje ši man labai brangi vėliava pirmąkart „pasirodė“ Latvijos pasienyje, pasitinkant Lietuvos atstovus iš Baltijos asamblėjos, vykusios Estijoje“, – pasakojo direktorius.

Būtent ten, Estijoje, trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų – Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio – atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti okupacinei sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.

„Ši Trispalvė vėliau pabuvojo visur – Baltijos kelyje, Sąjūdžio mitinguose, 1991 metų Sausio įvykiuose“, – vardijo mokyklos vadovas.

Pažadas iš prezidento – tortas

Panevėžio PPAR prezidentas S. Gailiūnas linkėjo, kad vienybę moksleiviai rodytų ne tik giedodami himną įvairiose šventėse, bet ir sunkiais momentais, ką lietuviai darė Sausio 13-ąją, kartu stovėdami Baltijos kelyje.

„Taip, daug žmonių emigravo, bet, kad ir kur būtume, reikia nešti Trispalvę aukštai iškėlus, siunčiant žinią pasauliui apie Lietuvą, ir galų gale grįžti ir dirbti Tėvynėje“, – sakė S. Gailiūnas.

Pabrėždami verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo ypatingą reikšmę, Panevėžio PPAR atstovai įteikė mokyklos direktoriui atminimo dovaną.

Taip pat S. Gailiūnas pažadėjo didelį tortą renginyje visus linksminusiems jauniesiems šokėjams iš Vilties progimnazijos 3 b klasės ir Alfonso Lipniūno progimnazijos Dainavimo studijos „Angelaičiai“ dainorėliams.

Keisti šrifto dydė