Istorija

Kalendorius
[mec-calendar layout="small" style="double_border"]

Prekybos ir pramonės rūmų kaip verslo interesų atstovavimo institucijos istorija prasideda XVI amžiuje, kai 1599 m. Prancūzijoje Marselio miesto valdyba paskyrė keturių pirklių komisiją, suteikdama jai patariamojo organo prekybos klausimais statusą. Vėliau ši komisija buvo pavadinta Prekybos rūmais. Karalius Henrikas IV savo dekretu įteisino šią instituciją, kuri laikui bėgant tapo visiškai nepriklausoma.

Nuo 1700 m. prekybos rūmai kaip patariamosios institucijos pradėjo steigtis ir kituose Prancūzijos miestuose: Bordo, Lilyje, Lione, Tulūzoje, Ruane ir kitur.

Vokietijoje pirmieji rūmai atsirado XVII amžiuje, kai 1665 m. Hamburge buvo įsteigta prekybos rūmų tipo įstaiga „Komerzdeputation“, kuri 1866 m. buvo pavadinta Prekybos rūmais.

XIX a. pradžioje Napoleonas, užkariavęs didelę Europos dalį įgyvendino keletą labai toliaregiškų valstybės reformų. Jis suvokė, kad ekonomika privalo valdyti pati save ir savo dekretais užkariautoje Europos dalyje įkūrė daug prekybos ir pramonės rūmų. Taigi, dabartinė PPR sistema Europoje yra Napoleono reformų vaisius.

XX a. pradžioje Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos metropolijose buvo atitinkamai 117 ir 86 prekybos rūmai, o Vokietijoje jų skaičius padidėjo iki 144.

Prekybos rūmai pasaulyje

Prekybos rūmai veikia praktiškai visose pasaulio šalyse, jų skaičius siekia apie 13 tūkstančių. Prekybos rūmų juridinį statusą dažnai lemia konkrečios valstybės administracinė tvarka ir valdymo struktūra. Lotynų Amerikos šalyse Prekybos rūmai yra tarpinės organizacijos tarp šakinių verslo asociacijų ir bendrųjų interesų atstovavimo institucijų. Jungtinėse Valstijose, Azijoje, Afrikoje Prekybos rūmai koncentruoja dėmesį į komercinius sandorius, ryšius su verslo partneriais.

Savo užduotis – narių interesų atstovavimą, ekonominės informacijos teikimą, profesinį mokymą, arbitražą ir tarpininkavimą, pagalbą regioninei plėtrai – viso pasaulio Prekybos rūmai atlieka vadovaudamiesi bendruoju tikslu: kurti palankias sąlygas verslui ir padėti įmonėms užtikrinti jų efektyvumą bei konkurencingumą.

Prekybos ir pramonės rūmai Europoje

Šiuo metu Europoje veikia daugiau nei 1300 Prekybos ir pramonės rūmų.

Europoje yra dvi Prekybos ir pramonės rūmų sistemos: vienos sistemos pagrindas –  privaloma narystė (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, Turkijoje, Liuksemburge ir pan.), kitos – laisvanoriška narystė (Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje).

Visose Europos šalyse Rūmai siekia tobulinti savo narių ekonominę aplinką, Rūmų politika orientuota į keturias pagrindines veiklos sritis:

  • informacinių paslaugų teikimas;
  • konsultavimo paslaugos;
  • kvalifikacijos kėlimas ir profesinis mokymas;
  • regioninė plėtra ir teritorijos tvarkymas.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji prekybos ir pramonės rūmai savo veiklą pradėjo 1925 metais, vadovaudamiesi 1924 m. gruodžio 19 d. patvirtintu Prekybos ir pramonės rūmų įstatymu. Jų veiklos zona buvo Lietuvos teritorija be autonomijos pagrindais tuo metu besitvarkiusio Klaipėdos krašto, kuriame buvo įsteigti atskiri Prekybos ir pramonės rūmai, ir be lenkų okupuoto Vilniaus krašto.

1936 m. Prekybos ir pramonės rūmai buvo reorganizuoti, o jų veikla išplėsta įtraukiant ir amatus. 1940 m. liepos 29 d. okupacinė sovietų valdžia Rūmus likvidavo. 1973 m. Vilniuje buvo įsteigtas TSRS prekybos ir pramonės rūmų padalinys, kuris teikė tik paslaugas (parodų organizavimas, užsienio svečių priėmimas, prekių, žaliavų ir įrengimų ekspertizė ir pan.).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo atkurti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, o 1991 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvoje buvo įsteigti 6 regioniniai prekybos ir pramonės rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Nuo 1995 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą regioniniai prekybos ir pramonės rūmai buvo pertvarkyti į 5 Prekybos, pramonės ir amatų rūmus.

Panevėžio PPAR istorija

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai buvo įsteigti 1991 m. gruodžio 17 d.

Išrinkta pirmoji taryba, kurią sudarė Moterų verslininkių sąjungos pirmininkė V. Brazienė, individualios įmonės „Ragas” iš Pasvalio savininkas J. Budrevičius, Aukštesniosios technikos mokyklos direktorius A. Ivašauskas, individualios įmonės savininkas A. Kalvaitis, UAB „Taura“ direktorius V. Kazakevičius, valstybinės „Ekrano” įmonės atstovas R. Marcinkevičius, valstybinės „Auridos“ įmonės direktoriaus pavaduotojas A. Sutkus, Verslininkų sąjungos pirmininkas J. Vėbra.

Rūmų pirmininku išrinktas V. Kazakevičius, pirmininko pavaduotoju – R. Marcinkevičius.

Pirmosios patalpos, kuriose veikė rūmai, buvo Smėlynės g. 17.

Rūmų steigėjos buvo šios įmonės:

Valstybinės gamyklos „Ekranas“, „Lietkabelis”, „Aurida“, „Linas“, „Nevėžis“, „Tulpė“, „Kalnapilis“, stiklo fabrikas (dabar „Panevėžio stiklas“), spirito ir mielių gamykla („Sema“), mėsos kombinatas (dabar bankrutavęs „Panevėžio maistas“), Lietkoopsąjungos tarprajoninė bazė, Panevėžio krašto pramonininkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija, Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetas, UAB „Taura“, UAB „Veba“, UAB „Panevėžio prekių ekspertizė“, privati V. Brazienės firma, individuali A. Kalvaičio įmonė, individuali įmonė iš Pasvalio „Ragas“.

1992 m. rūmų nariais tapo UAB „Panevėžio ketus“, UAB „Kelias“, UAB „Gimeksa“, UAB „Elkada“, APB „Panevėžio klevas“, UAB „Lūgnė“, UAB „Cokolis“, AB „Lėvuo“, D. Šlekonio įmonė „Medis“, AB „Gilėnai“, AB „Panevėžio baldai“, K. Grigaliaus įmonė „Rudilė“, V. Kadžio įmonė „Skaistgiriai“, A. Chamentausko TŪB „Antada“, AB „Simega“ (Kupiškis), VĮ „Elektrotechnika“, UAB „Stekas“, UAB „Gėja“, individuali įmonė „Pupa“, UAB „Akiratis“, Valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla ir daug kitų mažų įmonių.

Iš pradžių rūmų direktoriumi buvo paskirtas B. Garbuzas, po 4 mėnesių nuo 1992 m. gegužės 1 d. rūmų pirmininko ir direktoriaus pareigas ėjo Vytautas Kazakevičius.

V. Kazakevičiaus firma „Taura“ Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų nare tapo dar 1990 m., kai į Panevėžį supažindinti su prekybos ir pramonės rūmų sistema buvo atvykęs tuometinis Rūmų prezidentas Jonas Povilaitis. Jis buvo pagrindinis regioninių rūmų organizatorius Lietuvoje.

1994 m. Panevėžio PPAR prezidentu buvo išrinktas Juozas Bečelis, UAB „Elkada“ generalinis direktorius ir šias pareigas ėjo iki 1999 m.

1995 m. Utenoje įkurtas Panevėžio PPAR filialas, kurio vadovu buvo paskirtas Silvestras Sinkus. Nuo 1996 m. rūmų filialui vadovauja   S. Rybakovas. Utenos tarybos pirmininkė – Panevėžio PPAR viceprezidentė, „Utenos trikotažo“ generalinė direktorė N. Dumbliauskienė.

1999 m. visuotiniame susirinkime rūmų prezidentu išrinktas AB „Ekranas“ generalinis direktorius Eimutis Žvybas. 2002 metais jam tapus Lietuvos PPAR asociacijos prezidentu, laikinuoju Panevėžio PPAR prezidentu išrinktas AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas.

2003 m. visuotiniame susirinkime prezidentu keturių metų laikotarpiui išrinktas AB „Ekranas“ generalinis direktorius Eimutis Žvybas.

2007 m. visuotiniame susirinkime prezidentu išrinktas AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.

Prezidentai:

1994-1999 m. Juozas Bečelis, UAB „Elkada“ generalinis direktorius.

1999-2002 m. ir 2003-2007 m. Eimutis Žvybas, AB „Ekranas“ generalinis direktorius.

2002 m. Vytautas Šidlauskas, AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius.

2007 m. – 2011 m., 2012 m. – 2015 m. , 2016 m. iki dabar  Sigitas Gailiūnas, AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius.

Generaliniai direktoriai:

1991-1992 m. Boleslovas Garbuzas.

1992-2009 m. Vytautas Kazakevičius.

Nuo 2009 m. – Visvaldas Matkevičius.

1995 m. Utenoje įkurtas Panevėžio PPAR filialas. Jo vadovu paskirtas Silvestras Sinkus.

Nuo 1996 m. iki 2017 m. Rūmų filialui vadovavo  Sergejus Rybakovas.

Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. filialui vadovauja Jurgis Dumbrava.

Ilgamečiam filialo vadovui S. Rybakovui suteiktas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų garbės nario vardas.

2000 m. įkurta atstovybė Rokiškyje.

2005 m. įkurtas Visagino filialas.

Tai savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus Panevėžio ir Utenos apskrityse

Panevėžys, Lietuva
Pirmadienis - Penktadienis
(8:00 - 17:00)
Skip to content