LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ĮSTATYMAS

1995 m. lapkričio 14 d. Nr. I-1093

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ( toliau – Rūmų ) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje steigimą bei jų veiklą, skatinančią prekybos, pramonės, amatų ir kitų verslų plėtrą atitinkamuose Lietuvos Respublikos regionuose.

2 straipsnis. Rūmų statusas
Rūmai yra juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, savanoriški susivienijimai, įgyvendinantys verslo savivaldos principus.
Rūmai yra juridiniai asmenys, kurie už savo prievoles atsako turimu turtu, bet neatsako už savo narių prievoles, o Rūmų nariai neatsako už Rūmų prievoles.
Rūmų veiklą nustato šis įstatymas, Rūmų įstatai bei kiti teisės aktai.

3 straipsnis. Rūmų nariai
Rūmų nariais gali būti visų rūšių įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių registre, ir fiziniai asmenys, turintys įstatymų nustatyta tvarka leidimus užsiimti komercine-ūkine veikla. Į Rūmų narius priimama pagal teritorinį principą, atsižvelgiant į įmonės ar fizinio asmens registracijos vietą. Įmonės ir fiziniai asmenys, norėdami tapti kito regiono Rūmų nariais, pirmiausiai privalo įstoti į savo regiono Rūmus. Į rūmų narius įmonės ir fiziniai asmenys priimami arba narystė Rūmuose nutraukiama Rūmų tarybos sprendimu pagal Rūmų įstatuose nustatytą tvarką.
Visi Rūmų nariai dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises.
Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje , rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus.
Rūmų nariai moka nustatytu laiku ir nustatyto dydžio nario mokestį bei vykdo kitas pareigas, nustatytas Rūmų įstatuose.

4 straipsnis. Rūmų teritorinės ribos
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Vilniaus
(Vilniaus miestas, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonai) ir Alytaus ( Alytaus ir Druskininkų miestai, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonai) apskričių regionai.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Kauno ( Kauno ir Birštono miestai, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonai) apskričių regionai.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Klaipėdos
( Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonai) apskričių regionai.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Šiaulių ( Šiaulių miestas, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonai) ir Telšių ( Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonai) apskričių regionai.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Panevėžio (Panevėžio miestas, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonai) ir Utenos ( Visagino miestas, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonai) apskričių regionai.

5 straipsnis. Rūmų veikla
Rūmai atlieka šias pagrindines funkcijas:
Skatina prekybos, pramonės, statybos, transporto, ryšių, amatų ir kitų verslo bei ūkio šakų plėtrą;
Tiria bei plėtoja naujas verslo sritis, skatindami kurti regione papildomas darbo vietas;
Skatina užsienio prekybą;
Rengia ir svarsto pasiūlymus ūkio plėtros klausimais, atstovaudami savo nariams rengia pasiūlymus dėl regiono ekonominės veiklos plėtojimo;
Atstovauja savo nariams bendradarbiaudami su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis, užsienio šalių ūkio subjektais ir valstybinėmis institucijomis;
Savo iniciatyva arba gavę valstybės institucijų užsakymą atlieka ekonominę veiklą reglamentuojančių dokumentų ekspertizę ir teikia pasiūlymus;
Teikia konsultacines, informacines bei kitas paslaugas;
Tvarko prekybos registrą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias pažymas;
Tvirtina užsienio prekyboje naudojamų dokumentų autentiškumą;
Steigia Rūmų arbitražą;
Renka ir platina informaciją apie užsienio prekybą bei teikia užsienio partneriams informaciją apie Lietuvos įmonių veiklą;
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka padeda organizuoti profesinį mokymą bei suaugusiųjų švietimą;
Organizuoja parodas, muges, konferencijas bei kitus renginius;
Užsiima leidyba;
Atlieka nevyriausybinių dokumentų oficialius vertimus į lietuvių ir užsienio kalbas;
Steigia įvairių rūšių įmones, kurios realizuoja Rūmų funkcijas;
Steigia Rūmų filialus bei atstovybes savo regione ir užsienyje.

Rūmai gali atlikti kitas funkcijas, neprieštaraujančias jų veiklos principams ir Lietuvos Respublikos įstatymams.

6 straipsnis. Rūmų valdymas
Aukščiausiasis Rūmų valdymo organas – generalinė asamblėja, kuri yra visuotinis Rūmų narių atstovų susirinkimas.Kiekvienas Rūmų narys generalinėje asamblėjoje turi po vieną sprendžiamąjį balsą. Rūmų įstatuose yra nustatoma generalinės asamblėjos šaukimo ir sprendimų priėmimo bei įsigaliojimo tvarka. Generalinė asamblėja atlieka šias funkcijas:
Nustato Rūmų veiklos kryptis;
Formuoja specializuotus komitetus;
Priima, keičia bei papildo Rūmų įstatus;
Tvirtina Rūmų biudžetą;
Renka iš savo narių ketveriems metams Rūmų prezidentą, viceprezidentus, revizijos komisiją ir jos pirmininką;
Renka iš  savo narių Rūmų tarybą ir nustato jos funkcijas  bei įgaliojimus;
Tvirtina Rūmų prezidento bei revizijos komisijos pirmininko ataskaitas;
Likviduoja Rūmus;
Atlieka kitas funkcijas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Rūmų veiklai tarp generalinių asamblėjų vadovauja taryba, kurią iš savo narių renka generalinė asamblėja. Rūmų įstatuose turi būti nustatyta Rūmų tarybos narių rinkimo bei atšaukimo tvarka, kadencija. Rūmų prezidentas ir viceprezidentai įeina į Rūmų tarybos sudėtį. Tarybos sprendimai yra teisėti, jeigu juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių.  Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
Rūmų prezidentas pirmininkauja generalinei asamblėjai ir tarybos posėdžiams.
Rūmų administracijai vadovauja generalinis direktorius. Jį  Rūmų prezidento siūlymu ketveriems metams skiria ir atšaukia Rūmų taryba. Generalinis direktorius atsako už Rūmų administracijos darbą, Rūmų biudžeto vykdymą, tarybos sprendimų įgyvendinimą ir už savo veiklą atsiskaito Rūmų tarybai. Generalinis direktorius privalo dalyvauti Rūmų generalinėje asamblėjoje ir tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
Rūmų prezidentas ir generalinis direktorius atstovauja Rūmams įvairiose Lietuvos Respublikos, užsienio šalių bei tarptautinėse institucijose, sudaro tarptautines ir kitas sutartis.

7 straipsnis. Rūmų lėšos
Rūmų lėšas sudaro:
Rūmų nario mokesčiai;
Pajamos už suteiktas paslaugas;
Valstybės lėšos, skirtos valstybės remiamoms programoms įgyvendinti;
Skolintos lėšos, fizinių ir juridinių asmenų neatlygintai perduotos labdaringos lėšos bei turtas;
Kitos teisėtai gautos lėšos.

Rūmų lėšos naudojamos Rūmų veiklai finansuoti, atitinkamoms programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Rūmai moka mokesčius valstybei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Rūmų steigimas
Rūmų steigėjais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje. Įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip po keturių mėnesių turi būti sušaukiami Rūmų steigiamieji susirinkimai. Juos šaukia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 440 Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje įsteigti regioniniai prekybos ir pramonės rūmai. Rūmų steigėjai yra Rūmų nariai. Rūmai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Rūmų asociacija
Rūmai turi teisę savanoriškai jungtis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją, toliau vadinamą Asociacija. Asociaciją turi teisę įsteigti ne mažiau kaip treji regioniniai Rūmai. Asociacijos veikla, valdymo struktūra, lėšų formavimas bei jų naudojimas yra nustatomi Asociacijos įstatuose. Juos priima, keičia ir papildo Asociacijos steigėjų delegatų ( įgaliotinių ) susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas.
Asociacijos prezidiumą sudaro Asociacijos narių – Rūmų prezidentai, generaliniai direktoriai bei asociacijos prezidentas, kurį ketveriems metams renka ir atšaukia Asociacijos prezidiumas. Asociacijos prezidentu gali būti išrinktas asmuo, atstovaujantis bet kuriam Rūmų nariui.  Asociacijos prezidentas negali eiti Rūmų prezidento, viceprezidento ar generalinio direktoriaus pareigų.

10 straipsnis. Rūmų bei jų asociacijos santykiai su valstybe.
Rūmai bei jų Asociacija vykdydami savo pareigas bendradarbiauja su valstybės institucijomis, miestų ir rajonų savivaldos organais, remdamiesi šiuo įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais.

11 straipsnis. Rūmų bei jų Asociacijos likvidavimas
Rūmai gali būti likviduojami generalinės asamblėjos sprendimu. Už jų likvidavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 Rūmų narių atstovų. Rūmai gali būti likviduojami teismo sprendimu, jeigu jų veikla prieštarauja  šiam įstatymui.
Asociacija gali būti likviduojama Asociacijos prezidiumo sprendimu. Už jos likvidavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 Asociacijos prezidiumo narių. Asociacija gali būti likviduojama teismo sprendimu, jeigu jos veikla prieštarauja  šiam įstatymui.
Likvidavimo atveju Rūmų bei jų Asociacijos sukauptos lėšos, pastatai ir kitos materialinės vertybės yra paskirstomos Rūmų bei jų Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo priėmimo dienos nustatyti Rūmų bei jų Asociacijos registravimo tvarką. Įregistravus Rūmus bei jų asociaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, pagal Vyriausybės 1991 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 440 Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje anksčiau veikusieji regioniniai prekybos ir pramonės rūmai bei jų asociacija yra likviduojami šių Rūmų bei jų asociacijos visuotiniuose narių susirinkimuose nustatyta tvarka.
Įregistruoti Rūmai bei jų Asociacija yra iki šio įstatymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 440 veikusių  regioninių prekybos ir pramonės rūmų bei jų asociacijos turto, teisių ir pareigų perėmėjai.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo dienos nustatyti žodžio “Rūmai” vartojimo įvairių rūšių įmonių bei organizacijų pavadinimuose tvarką.
Šio įstatymo 5 straipsnio 8 punktas dėl prekybos registro tvarkymo ir 11 punktas dėl Rūmų arbitražo steigimo įsigalioja priėmus atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus.