PANEVĖŽIO PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ĮSTATAI

1 straipsnis. Bendroji dalis

1.1. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau sutrumpintai vadinami “Rūmais”) yra savanoriškas juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimas, ne pelno organizacija, įgyvendinanti verslo savivaldos principus Panevėžio ir Utenos apskrityse.

1.2. Rūmai įsteigti ir veikia pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą ir kitus įstatymus, kitus teisės aktus, šiuos įstatus bei kitus Rūmų vidaus dokumentus. Rūmai, kaip ne pelno organizacija – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Ji moka įstatymų nustatytą pelno mokestį, gauto pelno negali skirstyti steigėjams ir nariams.

1.3. Rūmai yra pagal LR Vyriausybės 1991 m. spalio 25 d. nutarimą Nr.440 “Dėl  regioninių prekybos ir pramonės rūmų steigimo ir jų įstatų pagrindinių principų patvirtinimo” anksčiau veikusių Panevėžio regioninių prekybos ir pramonės rūmų turto, teisių, pareigų ir įsipareigojimų perėmėjai.

1.4. Rūmai yra juridinis asmuo, turintis atskirą turtą, organizacinį ir finansinį savarankiškumą, galintis savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turėti pareigas.

1.5. Rūmai yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektų susivienijimas. Pagal savo prievoles Rūmai atsako tik savo turtu. Rūmai neatsako už Rūmų narių prievoles. Valstybė neatsako už Rūmų įsipareigojimus, kaip ir Rūmai neatsako už Valstybės įsipareigojimus.

1.6. Rūmai turi antspaudą su įrašu “Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai”, savo simboliką, savarankišką balansą ir sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose.

1.7. Rūmų buveinės adresas Respublikos g.34, Panevėžys, Lietuvos Respublika.

1.8. Rūmai turi teisę savanoriškai jungtis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją.

2 straipsnis. Rūmų teritorinės ribos

2.1. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos zonai priklauso Panevėžio (Panevėžio miestas, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonai) ir Utenos (Visagino miestas, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonai) apskritys.

3 straipsnis. Rūmų funkcijos

3.1.Rūmai atlieka šias pagrindines funkcijas:

3.1.1. Skatina prekybos, pramonės, statybos, transporto, ryšių, amatų ir kitų verslo bei ūkio šakų plėtrą;

3.1.2. Tiria bei plėtoja naujas verslo sritis, skatindami kurti regione papildomas darbo vietas;

3.1.3. Skatina užsienio prekybą;

3.1.4. Rengia ir svarsto pasiūlymus ūkio plėtros klausimais, atstovaudami savo nariams rengia pasiūlymus dėl regiono ekonominės veiklos plėtojimo;

3.1.5. Atstovauja savo nariams bendradarbiaudami su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis, užsienio šalių ūkio subjektais ir valstybinėmis institucijomis; reiškia ieškinius Rūmų narių vardu ir atstovauja jiems arbitraže, teisme, trečiųjų teisme LR CPK nustatyta tvarka;

3.1.6. Savo iniciatyva arba gavę valstybės institucijų užsakymą atlieka ekonominę veiklą reglamentuojančių dokumentų ekspertizę ir teikia pasiūlymus;

3.1.7. Steigia ir tvarko verslo (prekybos) registrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

3.1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias pažymas bei ATA Carnet dokumentus bei  brūkšninius prekių kodus;

3.1.9. Tvirtina užsienio prekyboje naudojamų dokumentų autentiškumą;

3.1.10. Steigia Rūmų arbitražą, priėmus atitinkamus LR įstatymus;

3.1.11. Steigia įvairių rūšių įmones, kurios realizuoja Rūmų funkcijas;

3.1.12. Steigia Rūmų filialus bei atstovybes Panevėžio, Utenos apskrityse ir užsienyje.

3.1.13. Rūmai gali atlikti kitas funkcijas ir turėti civilines teises ir pareigas, neprieštaraujančias jų veiklos principams, šiems įstatams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

4 straipsnis. Rūmų veikla

4.1.Rūmai, atlikdami savo funkcijas, vykdo tokią veiklą:

4.1.1. Kompiuterinės įrangos tvarkyba -62.03

4.1.2. Kompiuterinio programavimo veikla-62.01

4.1.3. Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa -73.20

4.1.4. Konsultacinė verslo valdymo veikla -70.22

4.1.5. Reklamos agentūrų veikla -73.11

4.1.6. Sekretoriavimo ir vertimo raštu ir žodžiu veikla -74.30

4.1.7. Kita, niekur kitur nepriskirta verslui būdingų paslaugų veikla -82.99

4.1.8. Posėdžių ir verslo renginių organizavimas -82.30

4.1.9. Techninis ir profesinis vidurinis mokymas -85.32

4.1.10. Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas -85.59

4.1.11. Verslininkų ir darbdavių narystės organizacijų veikla -94.11

4.1.12. Kita leidyba -58.19

4.1.13. Apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais – 69.20.

4.1.14 Duomenų apdorojimo, interneto serverio paslaugų(prieglobos) ir susijusi veikla -63.11.

5 straipsnis.  Rūmų narių priėmimo, narystės nutraukimo tvarka ir sąlygos

5.1.Į Rūmų narius priimama pagal teritorinį principą, atsižvelgiant į juridinio asmens, jo filialo ar fizinio asmens registracijos vietą. Švietimo, mokslo ir studijų institucijos gali tapti Panevėžio regiono Rūmų nariais, jei šių institucijų nuolatinė veikla vyksta Panevėžio arba Utenos apskrityse.

5.2.Kitų apskričių juridiniai ar fiziniai asmenys, norėdami tapti Panevėžio Rūmų nariais, pirmiausia privalo įstoti į savo regiono Rūmus.

5.3.Į Rūmų narius juridiniai ar fiziniai asmenys priimami arba narystė Rūmuose nutraukiama Rūmų tarybos sprendimu. Rūmų steigėjai yra Rūmų nariai.

5.4.Rūmų nariais gali tapti visų rūšių juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, fiziniai asmenys, turintys įstatymų nustatyta tvarka leidimus užsiimti ekonomine veikla, legaliai veikiančios organizacijos, taip pat švietimo, mokslo ir studijų institucijos, sumokėjusios nustatytų dydžių stojamąjį ir  metinį mokesčius, užpildžiusios nario anketą ir parašiusios prašymą. Naujo nario priėmimą tvirtina taryba artimiausiame jos posėdyje. Apie priėmimą į Rūmų narius,  administracija nariui praneša per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo  elektroniniu ar paprastuoju laišku.

5.5.Rūmų narys turi teisę nutraukti savo narystę Rūmuose, padavęs  prašymą raštu Rūmų administracijai. Tokio Rūmų nario narystė nutraukiama Rūmų tarybos sprendimu artimiausiame  jos posėdyje.Rūmų tarybos sprendimas, dėl Rūmų narystės nutraukimo, Rūmų nariui išsiunčiamas elektroniniu ar paprastuoju laišku per 10 dienų nuo Rūmų tarybos sprendimo priėmimo.

5.6.Jei Rūmų narys vienerius metus nesumokėjo metinio nario mokesčio iki sekančių metų sausio 1 d., Rūmų taryba trijų mėnesių laikotarpyje priima sprendimą pašalinti narį iš Rūmų.

6 straipsnis. Rūmų narių teisės ir pareigos

6.1.Rūmų narių teisės:

6.1.1. Visi Rūmų nariai, dalyvaudami Rūmų veikloje, turi lygias teises;

6.1.2. Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktais į  Rūmų valdymo organus;

6.1.3. Pirmumo teise naudotis Rūmų teikiamomis paslaugomis ir lengvatinėmis sąlygomis, kurias numato Rūmų taryba, atsiskaityti už suteiktas paslaugas;

6.1.4. Pristatyti save partneriams, gaudami iš Rūmų pažymą, patvirtinančią narystę Rūmuose;

6.1.5. Išsakyti savo nuomonę Rūmų specializuotuose komitetuose visais ekonomikos ir ūkio veiklos klausimais, kad būtų suformuota  vieninga Rūmų atstovaujamoji nuomonė.

6.2.Rūmų narių pareigos:

6.2.1. Padėti įgyvendinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymu bei šiais įstatais nustatytus uždavinius;

6.2.2. Saugoti Rūmų ir jų narių veiklos komercines paslaptis;

6.2.3. Nustatytais terminais ir tvarka mokėti Rūmų nario mokestį.

7 straipsnis. Rūmų organai, jų sudarymo tvarka ir kompetencija

Rūmų  organas yra Generalinė asamblėja, valdymo organai: Rūmų taryba ir Rūmų administracijos vadovas.

7.1.Rūmų generalinė asamblėja:

7.1.1.Generalinė asamblėja, kuri yra visuotinis Rūmų narių dalyvių susirinkimas, yra aukščiausiasis Rūmų organas.

7.1.2. Kiekvienas Rūmų narys Generalinėje asamblėjoje turi po vieną  sprendžiamąjį balsą.

7.1.3. Rūmų generalinė asamblėja:

7.1.3.1. nustato Rūmų veiklos kryptis;

7.1.3.2. formuoja specializuotus komitetus;

7.1.3.3. priima, keičia ir papildo Rūmų įstatus;

7.1.3.4. tvirtina Rūmų biudžetą;

7.1.3.5. renka iš Rūmų narių atstovų ketveriems metams Rūmų prezidentą, Revizijos komisijos pirmininką ir jos narius;

7.1.3.6. atšaukia Rūmų prezidentą,  Revizijos komisiją, jos pirmininką;

7.1.3.7. keturių metų laikotarpiui renka iš Rūmų narių atstovų Rūmų tarybą, nustato jos narių skaičių ir tvirtina tarybos darbo reglamentą;

7.1.3.8. atšaukia Rūmų tarybą ar pavienius jos narius;

7.1.3.9. tvirtina Rūmų prezidento bei Revizijos komisijos pirmininko ataskaitas;

7.1.3.10. likviduoja Rūmus;

7.1.3.11. atlieka kitas funkcijas nustatytas prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatyme.

7.1.4.Generalinei asamblėjai pirmininkauja Rūmų prezidentas arba dalyvaujančių Rūmų narių išrinktas Generalinės asamblėjos pirmininkas.

7.1.5.Generalinėje asamblėjoje dalyvaujantys Rūmų narių atstovai registruojami registravimo sąraše. Jį  pasirašo Rūmų Generalinės asamblėjos pirmininkas ir sekretorius, kurie išrenkami Generalinėje asamblėjoje.

7.1.6.Generalinės asamblėjos protokolą pasirašo Rūmų Generalinės asamblėjos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo turi būti pridedamas Generalinės asamblėjos dalyvių registravimo sąrašas.

7.2. Rūmų Generalinės asamblėjos sušaukimas:

7.2.1.Generalinė asamblėja šaukiama ne rečiau kaip kartą per keturis metus. Neeilinė Generalinė asamblėja gali būti šaukiama daugiau kaip pusės visų Rūmų narių  arba Rūmų tarybos iniciatyva.

7.2.2.Sprendimą dėl Generalinės asamblėjos sušaukimo priima Rūmų taryba, kuri ruošia medžiagą ir parengia darbotvarkės projektą.

7.2.3.Neeilinės Generalinės asamblėjos šaukimo iniciatoriai  Rūmų tarybai pateikia paraišką, kurioje nurodomos Generalinės asamblėjos sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas, pasiūlymai dėl Generalinės asamblėjos datos ir vietos. Jeigu Rūmų taryba nesusitaria su iniciatoriais išspręsti siūlomus darbotvarkės klausimus kitais būdais, ji privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo paskelbti apie neeilinės Generalinės asamblėjos sušaukimą.

7.2.4.Apie šaukiamą Generalinę asamblėją Rūmų taryba  privalo pranešti visiems Rūmų nariams elektroniniu ar paprastuoju laišku ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Jeigu yra šaukiama pakartotinė Generalinė asamblėja, Rūmų nariai apie tai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Pakartotinėje Generalinėje asamblėjoje svarstoma ta pati darbotvarkė

7.2.5. Pranešime apie šaukiamą Generalinę asamblėją turi būti nurodyta:

7.2.5.1.Rūmų pavadinimas ir adresas;

7.2.5.2.Generalinės asamblėjos data ir vieta;

7.2.5.3.Generalinės asamblėjos darbotvarkė.

7.2.6.Ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Rūmų nariams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su Generalinėje asamblėjoje svarstomais klausimais.

7.3.Generalinės asamblėjos kvorumas ir sprendimų priėmimas.

7.3.1.Generalinė asamblėja gali priimti sprendimus, jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė visų Rūmų narių atstovų. Jei nėra kvorumo, tai per 10 dienų turi būti sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek Rūmų narių besusirinktų.

7.3.2.Generalinės asamblėjos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta dalyvaujančių balsų dauguma, išskyrus sprendimą apie Rūmų likvidavimą, kuris yra priimamas ne mažiau kaip 2/3 Rūmų Generalinėje asamblėjoje, dalyvaujančių Rūmų narių atstovų sprendimu.

7.3.3.Generalinės asamblėjos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo momento.

7.4.Rūmų tarybos sudarymas.

7.4.1. Rūmų tarybą renka Generalinė asamblėja iš Rūmų narių įgaliotų atstovų tarpo. Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba, išrinkta iš  Rūmų narių įgaliotų atstovų. Renkant tarybą, kiekvienas Rūmų narių įgaliotas atstovas turi po vieną sprendžiamąjį balsą, balsuojant už kiekvieną kandidatą. Į Rūmų tarybą išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

7.4.2. Rūmų taryba renkama ketveriems metams. Generalinė asamblėja turi teisę atšaukti prieš terminą visą Rūmų tarybą arba bet kurį Rūmų tarybos narį.

7.4.3. Kiekvienas Rūmų tarybos narys turi teisę būti pakartotinai išrinktas kitai kadencijai. Jo kadencijų skaičius neribojamas.

7.4.4. Rūmų taryba iš savo narių renka viceprezidentus ir nustato jų skaičių.Rūmų prezidentas ir viceprezidentai įeina į Rūmų tarybos sudėtį. Prezidentas ir viceprezidentai sudaro Rūmų prezidiumą. Prezidiumo iniciatyva gali būti sušauktas prezidiumo posėdis skubiems klausimams spręsti. Prezidiumas gali priimti sprendimus, jeigu dalyvauja ne mažiau kaip keturi prezidiumo nariai. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, prezidento balsas yra lemiamas. Prezidiumo priimti sprendimai pateikiami tvirtinti Rūmų tarybai. Kiekvienas viceprezidentas gali būti ir komiteto pirmininkas bei atsako už jam Generalinės asamblėjos paskirtų komitetų veiklą.

7.4.5. Rūmų tarybos nariu, prezidentu, viceprezidentu turi teisę būti asmuo, įgaliotas atstovauti bet kuriam Rūmų nariui.

7.4.6. Prezidentas, viceprezidentai, Rūmų tarybos nariai turi teisę atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus  apie tai raštu įspėję Rūmų tarybą prieš 30 dienų.

Atsistatydinus prezidentui, pareigas iki Generalinės asamblėjos sušaukimo eina vienas iš viceprezidentų, kurį paprasta balsų dauguma išrenka Rūmų taryba.

Atsistatydinus viceprezidentui, jo pareigas prezidento siūlymu Rūmų taryba paprasta balsų dauguma  paveda vienam iš Rūmų tarybos narių.

Atsistatydinus Rūmų tarybos nariui, Rūmų taryboje iki Generalinės asamblėjos sušaukimo lieka vakuojanti vieta.

7.4.7. Jeigu Rūmų prezidentas ar viceprezidentai netenka įgaliojimų atstovauti Rūmų nariui dėl darbo santykių nutraukimo, prezidentas ar viceprezidentai lieka vadovauti Rūmų tarybai, jeigu jų naujosios darbo vietos įmonė yra Rūmų nariu. Priešingu atveju iki Generalinės asamblėjos sušaukimo Rūmų Tarybai vadovauja viceprezidentas, kurį paprasta balsų dauguma išrenka Rūmų taryba.

7.4.8. Jeigu Rūmų tarybos narys netenka įgaliojimų atstovauti Rūmų nariui dėl darbo santykių nutraukimo, tokiu atveju Rūmų taryboje  iki Generalinės asamblėjos sušaukimo lieka vakuojanti vieta.

7.4.9. Rūmų taryba savo veiklą pradeda, pasibaigus ją išrinkusiai Generalinei asamblėjai.

7.4.10.Rūmų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 1 kartą į ketvirtį. Posėdžiams pirmininkauja Rūmų prezidentas.

7.4.11.Rūmų tarybos sprendimai yra teisėti, jeigu juos priimant, dalyvauja daugiau kaip pusė visų Rūmų tarybos narių. Rūmų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

7.4.12. Rūmų tarybos darbo reglamentą tvirtina Generalinė asamblėja.

7.5. Rūmų tarybos veikla ir  funkcijos.

7.5.1. Rūmų veiklai tarp Generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba, veikianti pagal Generalinės asamblėjos patvirtintą Rūmų tarybos darbo reglamentą.

7.5.2. Rūmų taryba atlieka šias funkcijas:

7.5.2.1. nustato stojamojo ir metinio Rūmų nario mokesčių dydžius ir mokesčių mokėjimo tvarką, tvirtina kainas ir tarifus už teikiamas paslaugas;

7.5.2.2. priima sprendimus dėl Rūmų filialų ir atstovybių steigimo ir likvidavimo, tvirtina Rūmų filialų nuostatus, administracijos darbo reglamentą;

7.5.2.3. Rūmų prezidentui pasiūlius, ketveriems metams skiria Rūmų administracijos vadovą – Rūmų generalinį direktorių. Rūmų taryba turi teisę atšaukti generalinį direktorių;

7.5.2.4. analizuoja Rūmų biudžeto vykdymą. jeigu biudžeto pozicija keičiasi daugiau nei 25 procentais, reikalingas tarybos patvirtinimas dėl atskiros biudžeto pozicijos koregavimo.

7.5.2.5. pateikia Generalinei asamblėjai siūlymus dėl prezidento, vice prezidentų bei revizinės komisijos pirmininko kandidatūrų.

7.5.2.6. atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias LR prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymui.

7.6. Rūmų administracija.

7.6.1. Rūmų ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo Rūmų administracija, kuriai vadovauja generalinis direktorius.

7.6.2. Generalinis direktorius nustato Rūmų administracijos struktūrą, vadovauja Rūmų administracijos darbui, nustatyta tvarka atidaro Rūmų sąskaitas bankuose ir disponuoja Rūmų turtu ir lėšomis. Priima  bei atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Generalinis direktorius atsako už Rūmų biudžeto vykdymą, Rūmų tarybos sprendimų įgyvendinimą ir už savo veiklą atsiskaito Rūmų tarybai.

7.6.3. Generalinio direktoriaus atlyginimo dydį tvirtina Rūmų taryba.

7.6.4. Generalinį direktorių Rūmų prezidento siūlymu, ketveriems metams skiria ir atšaukia Rūmų taryba  daugiau kaip puse visų tarybos narių balsų. Generalinis direktorius dalyvauja Rūmų tarybos posėdžiuose ir Generalinėje asamblėjoje su patariamojo balso teise. Generalinis direktorius gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Rūmų tarybą prieš 30 dienų.

7.6.5. Rūmų administracija dirba, vadovaudamasi Prekybos, pramonės ir amatų Rūmų įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais bei Rūmų įstatais, ir administracijos darbo reglamentu.

7.6.6. Rūmų prezidentas ir generalinis direktorius atstovauja Rūmams įvairiose Lietuvos Respublikos, užsienio šalių bei tarptautinėse institucijose ir santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis, sudaro tarptautines ir kitas sutartis.

Tarptautines sutartis pasirašo prezidentas ir generalinis direktorius.

Kitas – generalinis direktorius.

8 straipsnis. Filialų ir atstovybių steigimo ir likvidavimo tvarka

8.1.Rūmų filialas.

8.1.1. Rūmai turi teisę steigti filialus tuose Panevėžio ir Utenos apskričių miestuose ir rajonuose, kuriuose yra daugiau nei 25 Rūmų nariai.

8.1.2. Filialai steigiami Rūmų Tarybos sprendimu.

8.1.3. Filialas yra atskiras Rūmų padalinys, turintis savo atskirą buveinę.

8.1.4. Filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi Rūmų, kaip juridinio asmens, vardu.

8.1.5. Filialas veikia pagal Rūmų įstatus ir Rūmų tarybos patvirtintus filialo nuostatus.

8.1.6. Filialo turtas apskaitomas Rūmų balanse ir atskirame filialo balanse.

8.1.7. Filialas likviduojamas, jeigu:

8.1.7.1. Rūmai likviduojami;

8.1.7.2. sprendimą nutraukti filialo veiklą priėmė Rūmų  Generalinė asamblėja arba Rūmų taryba.

8.1.8.Likvidavimo atveju Rūmų taryba paskiria filialo likvidatorių, kuris tvarko visus susijusius su filialo likvidavimu reikalus. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos filialo valdymo organai netenka savo įgaliojimų  ir jų funkcijas atlieka likvidatorius.

8.2.Rūmų atstovybė.

8.2.1. Rūmai turi teisę steigti Rūmų atstovybes.

8.2.2. Atstovybės steigiamos ir likviduojamos Rūmų tarybos sprendimu.

8.2.3. Atstovybė veikia, vadovaudamasi Rūmų tarybos suteiktais įgaliojimais.

8.3.Rūmai turi teisę steigti savo atstovybes užsienyje.

9 straipsnis. Rūmų lėšos

9.1.Rūmų lėšas sudaro:

9.1.1. Rūmų nario stojamasis ir metinis mokesčiai;

9.1.2. Pajamos už suteiktas paslaugas;

9.1.3. Valstybės lėšos, skirtos valstybės remiamoms programoms įgyvendinti;

9.1.4. Skolintos lėšos, fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos labdaringos lėšos bei turtas;

9.1.5. Kitos teisėtai gautos lėšos.

9.2.Rūmų lėšos naudojamos Rūmų veiklai finansuoti, atitinkamoms programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui.

9.3.Rūmai moka mokesčius valstybei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Rūmų finansinės veiklos kontrolė

10.1. Rūmų finansinei ir ūkinei veiklai kontroliuoti Generalinė asamblėja renka Revizijos komisiją ir jos pirmininką iš rūmų narių atstovų 4 metų laikotarpiui.

10.2. Revizijos komisija renkama ne mažiau kaip iš trijų Rūmų narių įgaliotų atstovų.

10.3. Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas renkami atviru balsavimu Generalinėje asamblėjoje paprastąja balsų dauguma.

10.4. Revizijos komisija kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą ir apie atliktų patikrinimų rezultatus informuoja Rūmų tarybą mėnesio laikotarpyje.

10.5. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas, kurį tvirtina Generalinė asamblėja.

10.6. Revizijos komisija už atliktą darbą atsiskaito Generalinei asamblėjai.

11 straipsnis. Veiklos terminai

11.1. Rūmų veiklos trukmė neribota.

11.2. Rūmų ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

12 straipsnis. Rūmų likvidavimo tvarka

12.1. Rūmai gali būti likviduojami Rūmų Generalinės asamblėjos sprendimu. Už jų likvidavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų Generalinėje asamblėjoje dalyvaujančių  Rūmų narių įgaliotų atstovų.

12.2. Rūmai gali būti likviduojami teismo sprendimu, jeigu  yra Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti likvidavimo pagrindai.

12.3. Institucija, priėmusi  sprendimą likviduoti Rūmus, skiria Rūmų likvidatorių.

12.4. Nuo sprendimo dėl likvidatoriaus paskyrimo dienos, Rūmų valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

12.5. Likvidatorius:

12.5.1.Priėmus sprendimą likviduoti Rūmus, per 10 kalendorinių dienų apie Rūmų likvidavimą paskelbia respublikiniame dienraštyje ir registruotais laiškais praneša Rūmų nariams ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

12.5.2.Praneša juridinių asmenų registrui apie Rūmų statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių;

12.5.3.Atlieka materialinių, finansinių vertybių inventorizaciją ir surašo jų priėmimo aktą, sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios Rūmų finansinę atskaitomybę (likvidavimo balansą);

12.5.4.Baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus sandorius ir sudaro naujus jam suteiktų įgaliojimų ribose;

12.5.5.Baigia sandorius su Rūmų kreditoriais ir debitoriais;

12.5.6.Paskirsto Rūmų turtą;

12.5.7.Sudaro Rūmų likvidavimo aktą;

12.5.8.Likviduotus Rūmus išregistruoja iš rejestro.

12.6. Pretenzijos likviduojamiems Rūmams priimamos  du mėnesius  nuo sprendimo  apie Rūmų likvidavimą paskelbimo respublikiniame dienraštyje.

12.7. Rūmų turtas padalinamas Rūmų nariams Generalinės asamblėjos nustatyta tvarka.

12.8.Rūmų likvidavimas turi būti atliktas per keturis mėnesius nuo sprendimo  apie Rūmų likvidavimą priėmimo dienos.

13 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

13.1. Šie įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

13.2. Klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

13.3. Šie įstatai surašyti dviem egzemplioriais. Abu įstatų egzemplioriai turi vienodą teisinę galią.

 

Sigitas GAILIŪNAS, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

ĮREGISTRUOTA JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE, 2012 m. sausio mėn. 12 d. Įmonės kodas 110067977