Panevėžio PPAR vyko seminaras apie naują ES duomenų apsaugos reformą

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vyko seminaras apie naują ES duomenų apsaugos reformą. Į seminarą susirinkusieji iš lektorės Rusnės Juozapaitienės sužinojo ne tik daug naujovių duomenų apsaugos srityje, bet ir pasidalino aktualia informacija.

Lektorė R. Juozapaitienė seminaro dalyviams papasakojo apie ES duomenų apsaugos reformos naujoves: reikalavimų nesilaikymo pasekmes, asmens duomenų tvarkymą, poveikio vertinimą ir rizikos nustatymą, duomenų tvarkymo įrašus, duomenų saugumo pažeidimus, duomenų subjektų teisės ir jų užtikrinimą, darbuotojų asmens duomenų tvarkymą, sertifikavimą ir elgesio kodeksą.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyrius turės vedėją

Panevėžio miesto savivaldybėje vykusiame konkurse išrinktas naujas Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas. Juo tapo 41 metų Dalius Vadluga.

Konkurso laimėtojas aukštąjį išsilavinimą įgijo KTU, kur studijavo elektros inžineriją. Dirbo AB RST Panevėžio regiono Biržų skyriuje, Likėnų reabilitacijos ligoninėje, AB „Lesto“, Biržų rajono savivaldybėje, UAB „LT Production“.

Naująsias pareigas D. Vadluga turėtų pradėti eiti gegužės mėnesį.

Miesto infrastruktūros skyrius be nuolatinio vadovo buvo nuo 2016 m. rugsėjo. Per tą laiką Savivaldybė skelbė 6 konkursus į šias pareigas. Laimėtojas išrinktas 7-ajame.

Kultūros ir meno premijos laureate tapo Panevėžio PPAR narė

Teatre „Menas“ buvo apdovanoti šių metų kultūros ir meno premijos laureatai. 1 000 eurų premija įteikta stiklo menininkei Indrei Stulgaitei-Kriukienei, dailininkui, fotografijos parodų kuratoriui Sigitui Laurinavičiui ir istorikui, kraštotyrininkui, pedagogui Juozui Brazauskui.

Šiųmečius kultūros ir meno premijos laureatus išrinko Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba.

Panevėžio PPAR narę, įmonės „Glasremis“ atstovę I. Stulgaitę-Kriukienę, pasveikino ir Panevėžio PPAR prezidentas S. Gailiūnas bei generalinis direktorius V. Matkevičius.

„Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį norisi akcentuoti, kad vienas svarbiausių elementų Lietuvos ir lietuvių tautos tapatybės formavimosi kontekste yra būtent kultūra ir menas. Esate tie, kurie juos saugo ir stiprina. Ačiū Jums už tai. Šiandien jau trečią kartą bus įteiktos Kultūros ir meno premijos. Sveikinu laureatus už jų darbą bei indėlį į Panevėžio kultūros ir meno formavimą ir stiprinimą. Linkiu, kad originalumas, veržlumas ir noras kurti lydėtų Jus kasdieną, o Jūsų darbai būtų matomi bei tinkamai vertinami“, – sveikindamas laureatus sakė miesto meras R. Račkauskas.

Kelis dešimtmečius kurianti I. Stulgaitė-Kriukienė yra bene aktyviausia Lietuvos stiklo menininkė, kuri savo darbuose atranda ir išryškina unikalius autorinius technologinius sprendimus. Jos kūryba pristatyta daugybėje užsienio šalių, pelnė garbingų apdovanojimų, eksponuojama Lietuvos, Ukrainos, Estijos, Rusijos, Suomijos ir kt. muziejuose, galerijose.

Fotografijos galerijos vedėjas S. Laurinavičius miesto ir šalies meno lauke veikia nuo 1992 m. – ir kaip menininkas, ir kaip projektų kuratorius. Be daugybės fotografijų parodų koordinavimo, jis yra ir daugelio su fotografija susijusių išskirtinių projektų vadovas.

J. Brazauskas yra istorikas, pedagogas, nusipelnęs panevėžietis, G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas. Daugiau kaip 30 knygų, istorijos vadovėlių, mokymo priemonių autorius ir sudarytojas.

Baltarusijoje viešėjo Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo nariai

Praėjusią savaitę Baltarusijoje viešėjo Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo nariai.

Lietuvos ambasadoje Minske su prezidiumo nariais, atstovaujančiais Šiaulių, Panevėžio ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmus, buvo surengtas susitikimas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos ambasadoriui Baltarusijoje Andriui Pulokui ir ambasados darbuotojams.

Ambasadorius rūmų atstovams pristatė ekonomines Lietuvos–Baltarusijos aktualijas, buvo diskutuojama, kaip Lietuvos verslui geriau ir efektyviau bendradarbiauti su partneriais.

Vizito metu rūmų atstovai taip pat susitiko su Baltarusijos pramonės ir prekybos rūmų vadovybe, Minsko pramonės ir prekybos rūmais, lankėsi Kinijos–Baltarusijos industriniame parke „Velikij Kamen“, lietuviško kapitalo įmonėje „ArviBelAgro“.

Panevėžyje vykusioje konferencijoje įvardijo konkurencingumo receptą regionams

Kaip keičiasi ekonomikos tendencijos, su kokiais konkurencingumo iššūkiais susiduriama Panevėžio apskrityje, kaip regionams pritraukti investicijas ir kokį vaidmenį šiame procese užima savivaldybės, konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui“ diskutavo ekonomikos ekspertai, apskrities savivaldybių merai bei kiti specialistai.

Konferencijos iniciatorius, Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas kritikavo valstybės požiūrį į regionų vystymąsi. „Situacija šalyje rodo, kad regionai yra apleisti, viskas telkiama aplink sostinę ir kelis didžiuosius miestus. O sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius ragina nedelsiant ieškoti sprendimų regionų konkurencingumui gerinti. Koks žaliojo sektoriaus vaidmuo šiame procese? Augant ekonomikai, neišvengiamai auga ir vartojimas, todėl susiduriame su vis intensyvesne atliekų susidarymo problema, klimato kaitos klausimais bei kitais nerimą keliančiais ekologiniais rūpesčiais. Žaliojo sektoriaus vystymas, t. y. žaliųjų darbo vietų kūrimas, darnių sprendimų diegimas ir poveikio aplinkai minimalizavimas, yra puikus kelias siekiant ne tik regionų ekonominės gerovės, bet ir užtikrinant, kad to bus siekiama darniu ir aplinkai draugišku būdu“, – dėstė R. Lapinskas.

Lygindama pagrindinį šalies gerovės matą – Lietuvos bendrąjį vidaus produktą su Europos Sąjungos vidurkiu, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad Lietuvos nubėgta distancija iš tiesų įspūdinga. „Mes padarėme didelį šuolį ir šiuo metu mūsų bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, siekia 76 proc. ES vidurkio. Tai geras pasiekimas. Kaip mums tai pavyko padaryti? Buvome pakankamai apsukri ir talentinga valstybė, sugebanti staigiai reaguoti į išorės pasikeitimus“, – sakė analitikė.

Tačiau taip pat analitikė konstatavo: „Vis tik atsidūrėme labai pavojingoje zonoje. Lietuva išaugo iki šiol tikusius vystymosi „marškinėlius“. Pigios darbo jėgos atsargos išseko, struktūrinio nedarbo pleištas kursto spartų atlyginimų kilimą, tad pigia darbo jėga konkuruoti esame nebepajėgūs“.

2017 m. IV ketv. vidutinis bruto atlyginimas Lietuvoje siekė 885 eurus. Tuo metu Panevėžio mieste – 839,3 eurus, Panevėžio apskrityje – 778,3 eurus. Tarp Panevėžio apskričiai priklausančių savivaldybių, vidutinio atlyginimo požiūriu, prasčiausiai sekėsi Biržų rajonui, kur vidutinis atlyginimas siekia tik 684,4 eurus. Pagal darbo našumą, Panevėžys tarp kitų Lietuvos apskričių rikiuojasi sąrašo viduryje (82,2 proc.)

„Pernai buvo pirmieji metai po ilgos pertraukos, kuomet dirbančiųjų skaičius pradėjo mažėti. Tai reiškia, kad išvykstantieji jau buvo ne tik tie, kurie šalyje jau nesusiranda darbo, bet ir tie, kurie turi darbą, bet pradeda ieškoti alternatyvų svetur. Tai reiškia, kad darbo jėgos rezervo šalyje nebėra ir tai yra rimtas iššūkis“, – kalbėdama apie Lietuvos, o ypač regionų, problemas, teigė Indrė Genytė-Pikčienė. Analitikės pateiktos demografinės prognozės verčia dar labiau sunerimti – 2050 m. Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 1,7 mln. gyventojų.

I.Genytės-Pikčienės teigimu, regionų vystymosi recepte svarbiausi ingredientai – gyvenimo kokybės, verslo klimato, infrastruktūros ir logistikos bei žmogiškojo kapitalo gerinimas.

Kaip išjudinti regionus ir pritraukti tvarias investicijas?

Konferencijos metu VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Laurynas Suodaitis papasakojo, ko reikia regionams, kad būtų pritrauktos žaliosios investicijos. „Pirmasis žingsnis būtų įsivardinti sau, kaip regionas nori save matyti. Ar nori save identifikuoti kaip žaliąjį regioną? Ar nori save matyti tvarios energetikos ir viešųjų resursų valdyme? O gal stengtis pritraukti privatų verslą, kuris vadovautųsi tvariais principais, diegtų ar vystytų tvarias technologijas, o galbūt gamintų su žaliąja ekonomika susijusius produktus“, – įsitikinęs L. Suodaitis.

Jo teigimu, svarbu identifikuoti savo potencialą – išryškinti savo stiprybes ir jas tendencingai vystyti. Tačiau L. Suodaitis atkreipė dėmesį, kad tokį interesą regionai taip pat turi derinti su valstybės politika.

Vienu iš svarbiausių kriterijų L. Suodaitis įvardijo infrastruktūrą. „Reikia identifikuoti, kur yra laisvi žemės plotai, kaip jie yra pritaikomi žaliems projektams bei investicijoms, koks yra inžinerinių tinklų atstumas ir kitos reikalingos infrastruktūros. Svarbus mokslas ir vietinių mokslo institucijų klasteris, jų stiprybės, kiek jos yra susijusios su žaliuoju verslu“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ atstovas.

Anot jo, savivaldybės taip pat gali taikyti priemones, kurios pritrauktų investicijas į regioną. Pavyzdžiui, gali būti taikomas nulinio procento tarifas žaliojo sektoriaus investiciniams projektams žemės ir nekilnojamojo turto atžvilgiu. „ES reglamentai savivaldybėms leidžia remti investicinius projektus iki 200 tūkst. eurų sumos iš savo biudžeto, tokie principai kai kuriose savivaldybėse Lietuvoje jau pradeda veikti kaip papildomas konkurencinis pranašumas siekiant prisitraukti investicijas“, – pridūrė L. Suodaitis.

Bendruomeniškumas ir decentralizacija – receptas regionų konkurencingumo stiprinimui

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius kalbėdamas apie regionų ekonomikos stiprinimą pabrėžė bendruomeniškumo svarbą ir didesnės decentralizacijos poreikį. Anot jo, kuo mažiau valdžios turės centrinė valdžia, ir kuo daugiau valdžios turės vietos bendruomenės, tuo greičiau bręs ir stiprės mūsų visuomenė ir valstybė, o taip pat ir žmonių iniciatyvumas, verslumas, gebėjimas vystyti unikalius sprendimus.

Diskusijos metu jam pritarė ir Rokiškio meras, kurio teigimu, puikus pavyzdys įrodantis, jog daugiau funkcijų perleidžiant savivaldai pasiekiamas didesnis efektyvumas, yra socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Kol valstybė nepasitikėjo savivalda, ir skirstė socialines pašalpas pati, matėme daug piktnaudžiavimo, o pašalpų skirstymą perleidus savivaldai, sutaupytos dešimtys tūkstančių eurų, kuriuos dabar galima skirti kitiems poreikiams savivaldybėje – kelių renovacijai, šildymo ar transporto lengvatoms ir kt. „Įsivaizduokime, jei savivaldai būtų atiduota darbo biržos, žemės, vaiko pinigų [kontrolės funkcija].  Būtų daug efektyviau“, – teigė A. Vagonis.

Diskusijoje dalyvavęs Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pripažino, kad mieste verslumo lygis visai kitas nei regione. „Žmonėms patiems susirasti savo verslo nišą yra sunku. Kol žmogus įtiki, kad gali pats imtis iniciatyvos, imtis verslo, laiko praeina tikrai nemažai. Ir tai visų kaimiškų savivaldybių problema“, – kalbėjo Pasvalio meras.

Tačiau konferencijos iniciatorius, Žaliosios politikos instituto prezidentas, Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad tokie renginiai kaip Panevėžyje įvykusi konferencija, kurios metu pristatytos konkrečios nišos naujoms verslo iniciatyvoms, konkretūs žaliojo sektoriaus pasiūlymai savivaldos veikimo efektyvumui didinti, kelia verslumo dvasią ir skatina imtis darnių sprendimų.

Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas diskusijos metu ragino atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva dar nėra pakankamai pasirengusi aktyviai diegti žaliųjų sprendimų,  gyventojams nėra sukurta motyvacinė sistema.  Kaip pavyzdį, meras pateikė mokesčių sistemą – žmonės, naudojantys iškastiniu kuru varomus automobilius, moka akcizo mokestį, kuris vėliau skiriamas kelių priežiūrai.

Kadangi elektromobilių vairuotojai nemoka akcizo už kurą,  jie neprisideda ir prie kelių, kuriais naudojasi, priežiūros. R. Lapinskas komentavo, kad ši problema galėtų būti išspręsta sekant tokių valstybių kaip Švedija pavyzdžiu, kurios savo mokestines sistemas yra sukonstravę taip, kad tiesioginė nauda pasiektų visus prisidedančius prie taršos mažinimo. Tačiau tokiai reformai reikalingi ambicingi centrinės valdžios sprendimai.

Konferencijoje buvo pristatyti įvairūs žaliojo verslo pavyzdžiai (biomasės, polietileno perdirbimo, ekologinio ūkininkavimo, aukštųjų technologijų, atliekų tvarkymo ir kitose srityse) bei finansavimo galimybės jų vystymui Diskutuota apie aplinkosaugos problemas ir galimus jų sprendimo būdus, pristatyta kitų valstybių praktika. Po konferencijos dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su vienu iš žaliojo verslo pavyzdžių – Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančia kogeneracine biodujų jėgaine, kurioje iš kiaulių srutų gaminama energija.

Konferencija „Žalioji strategija verslui: planas Panevėžio regionui” yra Žaliosios politikos instituto organizuojamo regioninių konferencijų ciklo dalis.

Panevėžio PPAR lankėsi Kroatijos ambasados bei verslo atstovai

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose lankėsi Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Krešimir Kedmenec bei Kroatijos verslo atstovai.

Susitikimo metu K. Kedmenec pristatė Lietuvos ir Kroatijos verslo bendradarbiavimo sritis ir perspektyvas. „Kviečiu Panevėžio verslo atstovus pradėti dirbti su Kroatijos verslininkais. Tikiu, kad abi šalys gali rasti bendradarbiavimo galimybių“, – susirinkusiems kalbėjo diplomatas.

AB „Panevėžio energija“ skirta ES parama

Šių metų kovo 23 dieną LR Ūkio ministro įsakymais AB „Panevėžio energija“ skirta iki 4,36 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio, Kėdainių šilumos tiekimo tinklams  modernizuoti ir iki 0,12 mln. eurų  parama naujų šilumos tinklų statybai Rokiškyje ir Zarasuose.

Parama skiriama pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“.

Bendra „Panevėžio energijos“ planuojamų vykdyti visame regione šilumos tinklų rekonstravimo projektų vertė – 8,7 mln. eurų. Numatomos investicijos į naujų šilumos tinklų statybą sudarys 0,234 mln. eurų. Be skirto Europos Sąjungos finansavimo  projektų įgyvendinimui, likusias lėšas investuos AB „Panevėžio energija“. Projektai bus vykdomi 2018–2020 metais.

Pagal numatomus vykdyti projektus bus rekonstruota apie 22 km įvairių skersmenų šilumos tiekimo vamzdynų. Rekonstrukcijų metu susidėvėję šilumos tiekimo vamzdynai bus pakeisti naujais, iš anksto poliuretano sluoksniu izoliuotais šiuolaikiškais vamzdynais.

Atnaujinti vamzdynai šilumos tinklų atkarpose sumažins šilumos praradimus, sutaupymai sudarys apie 40 proc. juose patiriamų šilumos nuostolių. Šilumos tinklų modernizavimas didins šilumos tiekimo efektyvumą, mažės šilumos gamybos ir tiekimo savikaina, didės šilumos tiekimo patikimumas vartotojams.

Saulės šviesa Utenoje gamins alų

1 mln. Eur, 3703 saulės energijos moduliai ir 1 megavatas (MW) elektros energijos per metus. Tai didžiausios Lietuvoje ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės duomenys. Ji įrengta ant „Švyturys–Utenos alus“ (ŠUA) daryklos Utenoje stogų.

Nuo Paryžiaus iki Utenos

13 tūkst. kv. m. plote išsidėstytos saulės elektrinės ekologiška energija padengs dešimtadalį visos daryklos sunaudojamos elektros.

„Imamės įgyvendinti „Carlsberg“ tvarumo politiką, kurioje greta atsakomybės mūsų vartotojams bei darbuotojams yra ir ekologinė atsakomybė. Gali pasirodyti, kad Paryžiaus klimato konferencija vyko kažkur toli ir su mumis nesusijusi, bet štai Utenoje matome jos padarinius – didžiausią Lietuvoje saulės elektrinę ant pastatų stogų.

Tai matomiausias, bet ne vienintelis mūsų žingsnis šia linkme. Kaip rinkos lyderiai privalome rodyti pavyzdį ir tvarumo srityje. Lyderystė be atsakomybės neįmanoma“, – sako ŠUA vadovas Rolandas Viršilas.

Sąskaitos už elektrą mažės 12 proc.

Elektrinės projektavimo ir montavimo darbus atliko bendrovė „Modus Energy Solutions“, kuri ant 3 daryklos pastatų stogų sumontavo 3703 „Canadian solar“ gamintus modulius. Elektrinės elementų sujungimui panaudota daugiau nei 20 km  kabelių.

„Švyturio-Utenos alus“ – pirmoji iš didžiųjų Lietuvos aludarių, kuri naudos elektros energiją iš saulės šviesos. Mūsų pasiūlytas modelis, Utenos alaus daryklos metines sąskaitas už elektrą sumažins 12 proc.“, – sako atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Modus Energy“ saulės energetikos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė.

Anot B. Mačiulytės, Utenos daryklos saulės elektrinė – didžiausias Lietuvoje įgyvendintas saulės jėgainių ant pastatų stogų projektas. Jo įgyvendinimas truko 3 mėnesius, o saulės moduliai sumontuoti vos per 22 darbo dienas. Utenos alaus darykla yra viena pirmųjų didžiųjų pramonės įmonių, kuri ėmė diegtis decentralizuotus energijos išteklių vartojimo sprendimus.

Saulės elektrinių projektas įgyvendintas pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kurią kuruoja Lietuvos verslo paramos agentūra.

Ne pirmas žingsnis

Neseniai „Carlsberg Group“ Baltijos šalyse paskelbė perkanti 257 naujus automobilius (123 Lietuvoje, 67 Latvijoje ir 67 Estijoje) – visuose juose įmontuota vairuotojo blaivumą tikrinanti įranga. Be to, tokia saugumą keliose didinanti įranga artimiausiais metais bus įdiegta visose koncerno automobiliuose. Pagal šio sprendimo mastus – „Carlsberg Group“ pirmauja visose Baltijos šalyse.

Kelių inžinerijos studijos – Panevėžio kolegijos ir bendrovės „Panevėžio keliai“ sėkmingos partnerystės rezultatas

2017-2018 mokslo metų pavasario semestrą pradėjo 375 Panevėžio kolegijos Technologijos mokslų fakulteto studentai – būsimieji inžinerijos ir informatikos mokslų profesiniai bakalaurai. Antrąjį semestrą studijas kolegijoje pradėjo ir pirmoji kelių inžinerijos pirmakursių grupė.  

 „2017 metų studentų priėmimo rezultatai itin nudžiugino Panevėžio kolegijos Technologijos mokslų fakulteto akademinę bendruomenę. Pirmakursių, pasirinkusių inžinerijos ir informatikos studijas, skaičius sudarė 38 proc. visų priimtųjų į Panevėžio kolegiją. Viena iš šios sėkmės priežasčių – kolegijos ir įmonių glaudus bendradarbiavimas rengiant specialistus“, – teigia Panevėžio kolegijos Technologijos mokslų fakulteto dekanė Birutė Dalmantienė.

„Kelių inžinerijos studijų programos pirmakursiai, pasirinkę tęstinės formos studijas ir pasiryžę studijuoti neatsitraukdami nuo tiesioginio darbo, savo ryžtą įrodė darbais.  Jau įžanginė „KIn17“ akademinės grupės sesija parodė studijuojančiųjų nusiteikimą rimtoms studijoms – neatvykimas į paskaitas buvo itin retas reiškinys. Po vakarais vykusių nuotolinių ir tiesioginių konsultacijų bei semestro egzaminų sesijos visi grupės studentai toliau tęsia studijas, o grupės  semestrinių pažymių vidurkis yra daugiau nei 7,5 balo. Pažintinė praktika, vykusi  AB „Panevėžio keliai“ bazėje,  pademonstravo  būsimiems  kelių inžinerijos specialistams, kiek ir ko jiems reikės išmokti per studijų metus“, – pasakojo dekanė.

„Naujos studijų programos parengimas ir įregistravimas, regiono visuomenės informavimas apie planuojamas studijas ir pažintinės praktikos bei statybos ir kelių tiesimo medžiagų praktikos darbų bendrovės laboratorijoje  organizavimas – tai partnerių, Panevėžio kolegijos ir AB „Panevėžio keliai“, bendro darbo sėkminga pradžia. Jau suderinta pavasarį vyksiančios geodezijos praktikos programa, laikas, susitarta ir su praktikos vadovu – AB „Panevėžio keliai“ specialistu“, – kalbėjo B. Dalmantienė.

Trečiasis strateginio bendradarbiavimo sutarties partneris – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos, aktyviai dalyvavusi rengiant ir įteisinant studijų programą „Kelių inžinerija“.

Ragina nebijoti pradėti nuo paprasto darbo

Rudenį kelių inžinerijos studijų programos pirmakursiai dalyvavo pažintinėje praktikoje, ji organizuota AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio gamybinėje bazėje ir objektuose.

„Įgytų teorinių žinių pritaikymas praktikoje yra labai svarbus rengiant naujus specialistus. Aktyviai dalyvaujame ir dalyvausime šiame procese. Bendrovė yra suinteresuota, kad jauni specialistai ateitų dirbti tinkamai pasirinkę sritį, kur gali geriausiai save realizuoti, nes tik taip pasiekiama puikių rezultatų darbe“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. Bendrovės vadovas tikisi, kad ir 2018 m. studijas Panevėžio kolegijoje pasirinks ne mažai bendrovės darbuotojų. 2017 m. rugsėjį kelių inžinerijos studijas Panevėžio kolegijoje pradėjo septyni bendrovės kolektyvo nariai.

Panevėžio kolegijos Technologijos mokslų fakulteto praktinio mokymo vadovas Juozas Bečelis ragino pirmakursius nebijoti pradėti dirbti paprasto, aukštos kvalifikacijos nereikalaujančio darbo: „Svarbu kuo daugiau susipažinti ir betarpiškai padirbėti visose bendrovės darbo sferose. Gerai pažįstantys darbininkiškos profesijos peripetijas, turintys atitinkamus diplomus, tampa gerais vadovais, nes tik taip galima įgyti įgūdžių, didinančių specialisto vertę, darančių jį patrauklų darbo rinkoje. Kaip taisyklė, praktikų metu darbdaviai stebi studentus, ir vertina motyvaciją mokytis ir dirbti. Gerai užsirekomendavusiems visada pasiūlomas darbas“.

„Kelių statybos įmonėje galima pasirinkti darbą ne tik tiesiogiai gamyboje“, – pasakojo didžiausius objektus Panevėžio regione studentams pristatęs AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinskas. – Bendrovei reikalingi projektų inžinieriai. Tai darbas, susijęs su vykdomų projektų procesų dokumentavimu. Reikalingi projektuotojai, laboratorijos darbuotojai ir kitų sričių specialistai. Reikia tik atkakliai mokytis ir nebijoti išbandyti save įvairiose srityse. Gamybinė praktika – ideali galimybė surasti, kur kelių inžinerijoje galima pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius.“

Iš arti pamatė kelių sektoriaus naujoves

„Kelių inžinieriaus specialybę pasirinkau todėl, kad ji atrodo kitokia nei išsilavinimas, kurį įgyja daugelis. Žinojau, kad inžinerija man tinka. Ši specialybė perspektyvi, kadangi tokį darbą dirbančių išsilavinusių žmonių trūksta“, – pasakojo pirmakursis Robertas Kazlauskas.

„Pažintinės praktikos metu daug sužinojau apie ,,Panevėžio kelių“ įmonę, jos struktūrą, darbuotojus, techniką ir darbo procesus. Objektuose darbuotojai itin detaliai papasakojo apie naudojamas technologijas, kelio darbuotojų pareigybes, už ką kiekvienas yra atsakingas savo darbe. Nustebau sužinojęs, kad Panevėžio aplinkkelyje eismas bus organizuojamas 2+1 principu. Anksčiau tai matydavau tik Skandinavijoje. Manau, tai geras pasirinkimas“, – kalbėjo R. Kazlauskas.

„Pasirinkau šias studijas, nes jau aštuntą sezoną dirbu AB „Panevėžio keliai“, turiu nemažai darbo patirties ir noriu plėsti savo žinias šioje srityje. Panevėžio kolegijoje patinka paskaitos. Nemažai studijų dalykų užskaitė, kadangi jau esu baigęs Edukologijos universitetą. Baigęs studijas norėčiau dirbti prie kelių tiesimo mechanizmų“, – sakė kolegijos pirmakursis ir bendrovės „Panevėžio keliai“ darbuotojas Vaidas Pribušauskas.

Ir 2018 metais Panevėžio kolegija vykdys studentų priėmimą į ištęstines kelių inžinerijos studijas bei glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais tobulins studijų procesą.

Panevėžio kolegijoje vyko verslo idėjų konkursas

Panevėžio kolegija, siekdama realizuoti savo viziją ir strateginius tikslus, vis intensyviau diegia kolegijos bendruomenės verslumo ugdymo principus.  Siekiant šio tikslo įvyko Panevėžio kolegijos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotas verslo idėjų konkursas „Pagauk verslo idėją“.

Pirmoje renginio dalyje savo sėkmės istorijomis ir verslo kūrimo patirtimi dalinosi bei kolegijos studentus savo išskirtiniu pavyzdžiu įkvėpė keturi jauni ir verslūs panevėžiečiai. AB „Ortopedijos technika“ ortopedas-technikas Marius Jonelis kolegijos bendruomenei papasakojo apie savo stulbinančią sėkmės istoriją – išskirtinę galimybę dalyvauti 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange. Olimpiadoje Marius kartu su tarptautine ortopedų komanda rūpinosi olimpiečių sveikata ir jų galimybėmis tęsti dalyvavimą žaidynėse.

Panevėžyje įmonę įkūręs jaunas verslininkas Arnoldas Šulnius renginio dalyviams papasakojo apie savo įmonės – UAB „GlassBaltic“, kurios pagrindinė veikla yra prekyba stiklo apdirbimo įrengimais, įkūrimo bei plėtros procesus.

Erika Grigorjevaitė – prekinio ženklo „TISSU by E&N“ kūrybos vadovė savo motyvacinėje kalboje pristatė kuriamus produktus – rankų darbo išskirtinio dizaino sėdmaišius bei dalinosi išgyvenimais ir patyrimu apie tai, kaip hobis tampa verslu.

Kipras Krasauskas ir Simas Čiukšys Panevėžio mokslo ir technologijų parke veikiančio startuolio „LuxeLum“ įkūrėjai pasidalino patirtimi, kaip galima sukurti produktą per 30 dienų ir paneigė mitą, kad Panevėžys yra per mažas miestas sėkmingai vystyti verslą. Jaunuoliai pristatė savo gaminamą inovatyvų produktą – „Infinity mirror“, t.y. dekoro detalę – nesibaigiančio tunelio efektą veidrodyje, kuriam pagaminti naudojamos naujausios technologijos.

Antroje renginio dalyje vyko idėjų konkursas, kur dėl pagrindinio prizo varžėsi septynios Panevėžio kolegijos studentų ir dėstytojų komandos. Komandų verslo idėjos buvo labai įdomios: pristatyta rankdarbių parduotuvė, nešiojamas mini baras, visapusiško tobulinimosi centras, duomenų bazė „Tobulėjimo enciklopedija“, darželis kolegijos bendruomenės narių vaikams, pabėgimo kambarys, geros savijautos dangos.

Studentų lygoje pirmąją vietą iškovojo komanda „Nešiojami barai“ (Mantas Pipiras, Lukas Skyrius, Gabija Dubauskaitė, komandos vadovas – dr. Rasa Glinskienė). Konkurso komisijai ir žiūrovams nugalėtojų komanda pristatė netradicinius iš gesintuvų pagamintus nešiojamus mini barus, pavadintus „Atsarginiais gesintuvais“. Studentų lygos nugalėtojams atiteko 3000 Eur vertės verslo idėjos įgyvendinimo paketas (vieneriems metams kolegijoje suteikiamos patalpos verslo idėjos realizavimui su sparčiu interneto ryšiu, laidiniu telefonu ir apmokėtomis komunalinėmis paslaugomis) bei planšetiniai kompiuteriai.

Dėstytojų lygoje nugalėjo komanda „Impulsas veikti“ (Donatas Pelenis, Jovita Dilienė, Vaidas Pribušauskas, komandos vadovas – Kęstutis Lukoševičius). Ši komanda pristatė verslo idėją – geros savijautos dangas su „termošoko“ funkcija, kuri suaktyvina kraujotaką, masažuoja tam tikrus taškus ir gerina savijautą. Dėstytojų lygos nugalėtojams taip pat atiteko 3000 Eur vertės verslo idėjos įgyvendinimo paketas bei kitos atminimo dovanos.

Konkurso pabaigoje komisijos nariai pasidžiaugė, kad netrūko originalių, bet tuo pačiu ir realistiškų verslo idėjų. Konkurso organizatoriai tikisi, kad dalis idėjų bus sėkmingai įgyvendintos.

Keisti šrifto dydė