Panevėžio kolegijoje aptarti regiono švietimo iššūkiai

Panevėžio kolegija surengė apskritojo stalo diskusiją „Švietimo iššūkiai Panevėžio regione“, kurioje buvo pristatyta bendra švietimo situacija, akcentuoti pagrindiniai gimnazistų motyvai renkantis profesiją bei diskutuota, kaip regione išlaikyti jaunimą.

Diskusiją moderavo Panevėžio kolegijos tarybos pirmininkas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. Pranešimus skaitė Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, Kupiškio rajono meras Dainius Bradauskas, regiono gimnazijų direktoriai, savivaldybių švietimo skyrių atstovai, verslininkai.

Sveikindamas susirinkusius Panevėžio kolegijos direktorius dr. G. Sargūnas pažymėjo, kad tema yra labai aktuali, ir pakvietė dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusiją. Pranešėjas akcentavo, kad studijas kolegijoje daugiausia renkasi mūsų regiono gimnazistai, todėl švietimo įstaigų pareiga siekti visapusiškai gerinti besimokančiųjų rezultatus, o verslo – užtikrinti, kad kolegijos absolventai karjerą tęstų Panevėžio regione.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus G. Sarafino teigimu, Panevėžio miesto ir rajono abiturientai pastaraisiais metais dažniausia renkasi vadybos, verslo, elektronikos ir statybos inžinerijos, reabilitacijos, IT inžinerijos, komunikacijos, teisės, socialinio darbo profesijas. Žurnalistas pateikė pasiūlymų Panevėžio regionui.

Jo nuomone, reikia skatinti artimesnį verslo įsitraukimą į švietimo sistemą, pristatant karjeros perspektyvas bei didesnio atlyginimo galimybes. Analizuodamas žurnalo „Reitingai“ duomenis, G. Sarafinas sakė, kad pačios aukštosios mokyklos reitingus vertina dvejopai: esančios aukštesnėse pozicijoje džiaugiasi, o tos, kurios yra žemesnėse, – peikia, tačiau, pranešėjo nuomone, svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kokias išvadas padaro kiekviena institucija.

Kaip gerąjį pavyzdį jis įvardijo Panevėžio kolegijos veiksmus: „Pamačiusi reitingų rezultatus, Panevėžio kolegija visuomet stengiasi gerinti savo veiklą, įvertina, specialistų poreikį regiono darbdaviams, o vis didėjantis tarpkryptinių ir tarpdisciplininių studijų programų pasirinkimas rodo ją einant pažangos keliu. Reikia pasidžiaugti, kad kolegija, atsižvelgdama į padidėjusius reikalavimus stojantiesiems, pradėjo abiturientus papildomai mokyti matematikos“.

Diskusijos metu buvo išsakytos mintys, kaip galėtų savivaldybės prisidėti gerinant švietimo įstaigų veiklos rezultatus, aptartos priemonės, skatinančios mokytojų motyvaciją, atkreiptas dėmėsis į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.

Renginio dalyviai pasidžiaugė, kad nestigo originalių, bet tuo pačiu ir realistinių švietimo rezultatų gerinimo idėjų. Buvo nutarta parengti apskritojo stalo rezoliuciją, į kurią būtų įtrauktos pagrindinės diskusijos temos.

Viena jų – kreiptis į verslo ir pramonės įmones, kad jos būtų atviresnės moksleiviams ir studentams, kad skatintų išbandyti įvairias profesijas, naudojantis turima įranga. Tuo pačiu verslo įmonės turėtų inicijuoti savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, kompensuodamos studijų išlaidas. Mokyklos pateiktų siūlymus, kad korepetitorių darbo krūvis būtų įtrauktas į mokytojų etatinį darbo užmokestį. Panevėžio kolegija turėtų parengti laboratorinių darbų paketą 11–12-ųjų klasių moksleiviams bei tęstų gimnazistų matematikos žinių tobulinimą „Matematikų mokykloje“.

Panevėžio PPAR ir Kupiškio savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Kupiškio rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas verslui ir pramonei Kupiškio rajone plėtoti ir pagal galimybes daryti įtaką sprendimams verslininkams aktualiais klausimais, pasirašė Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas ir Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Sutarties pasirašymą stebėjo Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Kupiškio rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Valintėlis bei to paties vyresnioji specialistė Ingrida Varnytė.

Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas aiškino, kodėl reikia rūmams ir savivaldybėms sudaryti sutartis.

„Savivaldybės – struktūra, kuri sprendžia įvairias miesto problemas, perspektyvinius, infrastruktūrinius dalykus, socialinius klausimus. Tuo tarpu įmonės, vykdydamos savo veiklą ir investuodamos į vieną ar kitą regioną, derina begalę klausimų su savivaldybių atitinkamais skyriais. Mums labai svarbu ieškoti bendrų klausimų sprendimo būdų ir visus numatytus darbus atlikti sparčiau – atrasti paprastesnius verslo klausimų sprendimo būdus“, – kalbėjo S. Gailiūnas ir teigė, kad bendradarbiavimo sutartimis suinteresuotos abi sutartis pasirašiusios šalys.

Pasak Panevėžio PPAR prezidento, anksčiau pasirašytos bendradarbiavimo sutartys jau davė rezultatų.

„Yra įsteigta Verslo taryba, kuri sprendžia įvairius klausimus. URBAN projektui skirtas finansavimas ir į projekto svarstymą buvo pakviesta Verslo taryba. Išklausius verslo atstovų nuomones į jas atsižvelgta. Todėl Panevėžio vystymosi perspektyva yra kitokia – platesni mastai“, – sakė S. Gailiūnas.

Bendradarbiavimo sutartis

Panevėžio PPAR, siekdami būti Kupiškio rajono savivaldybės strateginio planavimo bei ekonominės plėtros partneriu įsipareigoja: nuolat derinti veiklą laikantis principo: Savivaldybės prioritetas – piliečių interesai, Rūmų prioritetas – verslo interesai; informuoti apie Rūmų posėdžius, svarstančius ekonominės plėtros ir verslo aplinkos klausimus. Kviesti bendradarbiaujančių šalių atsakingus asmenis; sudaryti bendras patariamąsias ir laikinąsias derinimo komisijas aktualiems ekonominės plėtros ir verslo aplinkos klausimams spręsti; siūlyti įtraukti bendradarbiaujančių šalių atstovus į atstovaujančių Kupiškio rajonui ir jo ekonomikai oficialių delegacijų sudėtį; kurti ir plėtoti palankias sąlygas verslui; kurti palankų Kupiškio rajono įvaizdį.

Savivaldybė  įsipareigoja: informuoti Rūmus apie rengiamus Savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su rajono ekonomine, verslo plėtra ir investicijomis, projektus; užtikrinti efektyvų, abiem šalims naudingos informacijos teikimą, sklaidą ir keitimąsi ja; rengti ir įgyvendinti verslo rėmimo programas, ekonominės plėtros ir verslo gerinimo projektus; atstovauti Rūmų interesams ir padėti Rūmų nariams, atstovaujantiems teisėtiems verslo interesams valstybinėse institucijose; įtraukti Rūmų narius į ryšių su bendradarbiaujančiais miestais programų įgyvendinimo veiklą ir susigiminiavusių miestų pasikeitimą delegacijomis.

Lietuvos PPAR asociacijos nariai aptarė muitinės veiklos organizavimo pokyčius

Muitinės departamente vyko posėdis, kuriame buvo aptariami muitinės veiklos organizavimo pokyčiai. Susitikime dalyvavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vyriausiasis patarėjas verslo vystymo klausimais Romualdas Gėgžnas, Šiaulių PPAR generalinis direktorius Alfredas Januška, Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius ir Kauno rūmų Jonavos atstovybės vadovas Gintautas Brukas. Departamente priėmė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas ir jo komandos nariai.

Rūmai buvo pateikę raštą Muitinės departamentui ir susitikime išsakė regionų verslo atstovų nuomones bei įvardino problemas. Muitinės vadovai pristatė Lietuvos Respublikos muitinės pertvarkos planą.

Įvardino jos tikslus, kurie yra:

  • tobulinti muitinės valdymą
  • optimizuoti muitinės veiklos procesus
  • pertvarkyti muitinę į vieną juridinį asmenį.

Taip pat muitinė siekia keisti struktūrą veiklos efektyvumui ir skaidrumui padidinti, spartinti muitinės sprendimų priėmimą, paslaugų suteikimą ir sudaryti geresnes verslo sąlygas bei didinti jo konkurencingumą.

Tačiau ar tai vyksta iš tiesų. Kaip tik sprendimų priėmimas ir paslaugų suteikimo laikas tik pailgėjo. Ir tai akcentavo Rūmų atstovai. Supratimo memorandume, pasirašytame dar 2010 metais dėl bendradarbiavimo veiklos tarp Muitinės departamento ir Šiaulių regiono verslo atstovų,  buvo sutarta dėl efektyvaus muitinės paslaugų teikimo.

Šis susitarimas šiuo metu yra nevykdomas. Verslo atstovai priminė, kad Muitinė pati kaip ir neinvestuoja į patikros vietų įrengimą ir vystymą. Neaiškios ir verslo kvietimo tai daryti sąlygos. Nes Muitinės departamentas pats, neskirdamas jokių lėšų infrastruktūros pakeitimams, neduoda jokių garantijų verslui, kad investavus lėšas, muitinės postas dirbs įprastu režimu bent 5 metus. Jokių įvažiavimo mokesčių verslas imti negali. Regionai nukentės pirmiausia, jeigu nebus įrengta muitinės postų infrastruktūra. Reikalavimai labai dideli. Verslas „turi“ įrengti lokalios transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo ir administravimo, kontrolės ir valdymo programinę ir techninę įrangą.

Klausimas – KODĖL?

Rūmų atstovai akcentavo, kad muitinės struktūra ir valdymas tikrai nėra verslo interesų sritis. Svarbiausia muitinės paslaugos vykdymas ir sprendimų priėmimo galimybė arčiausiai eksportuojančių ir importuojančių ūkio subjektų. Šiuo metu vykstantys procesai Muitinėje regionų ūkio subjektų netenkina, galimai prisidės prie regionų patrauklumo investicijoms ir ekonominei plėtrai mažėjimo.

Susitikimo pabaigoje buvo sutarta, kad Muitinės departamentas ateityje derins su regioniniais rūmais muitinės patikros postų naikinimo ar steigimo tikslingumą konkrečiose vietose. Sutarta diskusijas perkelti į LR Vyriausybės, Finansų ir Ūkio ministerijų lygį.

Panevėžio PPAR narių dovana miestui: želdiniai santuokų rūmams

Tęsiasi Panevėžio miesto savivaldybės inicijuota akcija „Dovana miestui“ – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai UAB „Auresa“ Civilinės metrikacijos skyriaus santuokų rūmams įteikė 2 buksmedžius su įdėklais, kurie papuošė centrinį pastato įėjimą.

„Santuokų rūmų veikla apima visą žmogaus gyvenimą ir emocijų spektrą: čia registruojamas kūdikio gimimas, skleidžiasi jaunavedžių naujo gyvenimo viltys ir meilė, vietos randa ir liūdesys bei rimtis, tvarkant šią žemę palikusių žmonių dokumentus. Vestuvės – svarbi ir iškilminga šeimos šventė. Daugiausia jų – vasarą. Sumainyti žiedų atvyksta ne tik Panevėžio, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, užsieniečiai. Mūsų pastatas sovietinės statybos, pilkas, jam trūksta patrauklumo. Tad esame dėkingi UAB „Auresa“ (ypač generaliniam direktoriui Mariui Goštautui), suteikusiai žalumos ir pridėjusiai jaukumo“, – sako Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.

Panevėžio miesto savivaldybė ir toliau kviečia įmones, įstaigas, organizacijas gražinti Panevėžį. Siūlykite savo dovanas, norimas tvarkyti ar puošti teritorijas, idėjas, pamąstymus ir vizijas. Dovana gali būti jūsų siūlymas patiems sutvarkyti objektą – organizuoti darbus, pirkti priemones. Jei neturite galimybių, galite pervesti nurodytą preliminarią sumą į Savivaldybės sąskaitą. Tuomet darbus užsakys ir administruos Savivaldybės specialistai.

Dovanotojas bus įrašomas atminimo lentelėje prie sutvarkyto objekto, skelbiamas žiniasklaidoje ir šioje interneto svetainėje.

Turite kitų pasiūlymų, idėjų ar planų? Norite miestą papuošti meno ar kitais dirbiniais, gaminiais, paslaugomis? Kreipkitės el. paštu asta.puodziuniene@panevezys.lt, tel. (8 45) 501 326, 8 698 87025.

Panevėžys turi naują miestą partnerį: juo tapo Vitebskas

Šiandien Vitebske (Baltarusija) Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šiaurės rytų Baltarusijoje esantis miestas tapo dar vienu Panevėžio miestu partneriu.

Sutartis pasirašyta Vitebske vykstančiame Lietuvos ir Baltarusijos verslo forume. Pasirašant sutartį dalyvavo ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas bei generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

Tiek Panevėžio miesto meras R. Račkauskas, tiek Vitebslo vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Nikolaikinas teigė, draugystė tarp miestų atneš naudą ne tik miesto verslininkams, menininkams, sportininkas, bet ir miestiečiams.

Pagal pasirašytą sutartį numatoma, jog Panevėžys ir Vitebskas plėtos ryšius ekonomikos, aplinkos apsaugos, sveikatos, švietimo, kultūros, mokslo technologijų, darbuotojų mokymo ir įgūdžių tobulinimo, turizmo, sporto ir kitose socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse.

Vitebskas – ketvirtas pagal dydį ir antras pagal įkūrimą Baltarusijos miestas. Čia gyvena apie 380 400 tūkst. gyventojų.

974 m. įkurtas Vitebskas nuo XIV a. priklausė LDK. Dabar tai pramonės, kultūros, mokslo centras.

Vitebskas taip pat laikomas Baltarusijos kultūros sostine, vadinamas antruoju Paryžium, kadangi čia gyveno ir kūrė nemažai įžymių dailininkų, menininkų: Markas Šagalas, Kazimiras Malevičius, Ilja Repinas ir kt. Vitebsko pasididžiavimas – M. Šagalo muziejus, festivaliai ir kultūriniai renginiai.

Panevėžio ir Utenos apskričių verslininkai vasarą pasitiko linksma spartakiada

Jaukioje kaimo turizmo sodyboje „Žiogelis“, įsikūrusioje prie Sartų ežero, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (Panevėžio PAR) nariai susirinko į tradicinę Vasaros šventę – Panevėžio ir Utenos apskričių rūmų narių vasaros verslo forumą.

Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas įsitikinęs – vasaros spartakiadoje Rūmų nariai turi puikią progą pabendrauti ir išmėginti savo gebėjimus.

Jam pritarė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, jo kolega iš Rokiškio Antanas Vagonis, verslo forumo dalyvius sveikino Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas.

Renginio dalyviai nuotaikingai rungtyniavo komandinės rungtys: tinklinio, futbolo, boulingo varžybos, automobilio tempimas ir linksmoji estafete.

Užteko ir kitų emocionalių užsiėmimų. Gyva eilė susidarė prie šaržisto Aurimo Matusevičiaus. Spartakiados dalyvių plačias šypsenas jis fiksavo baltame popieriuje, o gavę portretus, juos džiugiai rodė vienas kitam.

Panevėžio ir Utenos apskričių rūmų narių vasaros verslo forumo dalyviams koncertavo žinomo dainininko Kastyčio Kerbedžio pritariančioji vokalistė Agnė Michalenkovaitė.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, jog pirmąją vietą vasaros spartakiadoje laimėjo komanda „Saulės smūgis“ (kapitonas Redas Valaitis), antrieji liko „Narcizai“ (kapitonas Marius Goštautas), trečioje vietoje – „Kraujo grupė“ (kapitonas Gediminas Sargūnas).

Apdovanoti buvo ir geriausius asmeninius rezultatus pasiekę Panevėžio PPAR nariai: A. Saržickienė, T. Anilionis, D. Domaševičius, D. Mikeliūnas.

Panevėžio PPAR dėkoja šventės rėmėjams ir prizų steigėjams, kurių dėka šventės dalyviams netrūko vaišių ir apdovanojimų.

Daugiau nuotraukų GALERIJOJE.

Panevėžio PPAR nariams – parodos „AgroBalt“ aukso medalis

Kiekvienas tautinio paveldo, tradicinių maisto produktų gamintojas ir maisto pramonės idėjų autorius, dalyvaujantis kas dvejus metus vykstančioje parodoje „AgroBalt“, nekantriai laukė parodos atidarymo dienos ir tuomet skelbiamų apdovanojimų. Vienas jų atkeliavo ir į Panevėžio rajoną – „Radviliškių kaimo kepyklą“, skelbia laikraštis „Tėvynė“.

Jos savininkams, ūkininkams Audronei ir Albinui Kisieliams, aukso medalis įteiktas už originaliausią pakuotės dizainą duonos rinkiniui „Pusryčių duonelė“. Ją ūkininkams įpakuoti padėjo įmonės įvaizdžiu besirūpinanti reklamos dizaino studijos vadovė Dora Kulainienė. Aukso medaliu apdovanotas rinkinys sudarytas iš dviejų lagaminėlių, juose – šešių skirtingų rūšių duonos. Specialiai „AgroBalt“ parodai įpakuotos duonelės jau galima įsigyti ir prekybos centruose.

Audronė ir Albinas Kisieliai džiaugėsi ir sakė, kad apdovanojimą jie priima kaip darbo įvertinimą. „Tokie įvertinimai įmonei duoda pridėtinę vertę ir skatina mus tobulėti“, – sakė A. Kisielienė.

„Radviliškių kaimo kepyklos“ šeimininkai „AgroBalt“ parodose dalyvauja nuo 2012 metų. „AgroBalt 2016“  Radviliškių kaimo kepyklos duona „Kanapėlė“ įvertinta aukso medaliu, o pagal senąsias tradicijas kepamas pyragas „Šimtalapis“ – parodos diplomu. Taip pat aukso medalius yra gavusi „Ruginė ūkininko duona“ ir „Duona vyrams“, diplomu įvertintas „Petronėlės duonos“ skonis.

Natūralios duonos mėgėjų gerai pažįstamos Radviliškių kaimo kepyklos produkcijos galima rasti šventėse ir mugėse ne tik Lietuvoje – jau septynis kartus duonos kepėjai atstovavo Lietuvai Briuselyje vykstančioje tarptautinėje duonos šventėje. Į kepyklos šeimininkų Audronės ir Albino Kisielių sodybą daugybė žmonių suvažiuoja liepos mėnesį į čia rengiamą šalies duonos kepėjų šventę „Visur duona su pluta“.

Studijos Panevėžio kolegijoje – praktiškas sprendimas siekiantiems įgyti išsilavinimą ir specialybę

2018 m. birželio 1 dieną prasideda bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Panevėžio kolegija kviečia mokytis specialybių, kurios paklausios rinkoje ir užtikrina darbo ir tobulėjimo galimybes besikeičiančiame pasaulyje.

Būsimiesiems kolegijos studentams šiemet siūlome rinktis iš 17 studijų programų biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srityse. Nuolat atnaujiname populiarias studijų programas bei siūlome studijuoti naujas – Informacijos sistemų kūrimą ir priežiūrą bei Tarptautinį verslą. Studijų procesas kolegijoje orientuotas ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet ir į tvirtų praktinių įgūdžių formavimą. Sudarome palankias sąlygas studentams derinti studijas, darbą ir asmeninį gyvenimą, todėl kolegijoje intensyviai diegiame pažangias nuotolinio mokymo studijas.

Sparčiai kintant technologijoms, šiandien darbdaviams reikalingi profesionalūs inžinieriai, išmanantys naujausias sudėtingas technologijas ir sistemas bei programavimo ir informacinių sistemų kūrimo ypatumus. Elektros inžinerinių studijų absolventai – vieni iš tų, kurių labiausiai ieško darbdaviai, siūlydami aukštą atlyginimą ir puikias karjeros galimybes. Būtent dėl to Panevėžio kolegijoje populiarios Kompiuterių technikos, Kompiuterių tinklų administravimo, Elektros ir automatikos įrenginių programos. Besimokant antrajame kurse, šių studijų krypčių specialistams dažnai pasiūlomas darbas.

Iš esmės pertvarkyta Statybos studijų programa, orientuota į skaitmeninį pastatų modeliavimą, yra suderinta su universitetinėmis studijomis, sudarant sąlygas sklandžiai pereiti iš profesinio bakalauro į magistro studijas.

Praėjusiais metais kolegijoje startavusi Kelių inžinerijos studijų programa – pirmoji programa, kurioje studentų praktika rūpinasi strateginis kolegijos partneris – AB „Panevėžio keliai“.

Biomedicinos mokslų fakultetas kviečia į visada paklausias ir perspektyvias studijų programas – Socialinį darbą, Bendrosios praktikos slaugą, Grožio terapiją, Burnos higieną, Kineziterapiją. Pastarosios studijų programos patrauklios ir dėl galimybės įgyti papildomą kvalifikaciją.

Stojantiesiems siūlome visoje šalyje populiarias ir paklausias Logistikos bei Buhalterinės apskaitos studijų programas. Rekomenduojamos atnaujintos Teisės studijos bei 2018 m. naujiena – Tarptautinis verslas – įkvepianti studijų programa iniciatyviems žmonėms.

Panevėžio kolegija yra vienintelė regiono aukštoji mokykla, kurioje plėtojamos humanitarinės studijos – Muzikos pedagogika. Deramai organizuotos studijos būsimiesiems pedagogams užtikrina naujus gebėjimus ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinės mokyklos poreikius.

Kasmet darbo rinkoje laukiami Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos absolventai gali dirbti ne tik vaikų lopšeliuose-darželiuose, bet ir priešmokyklinio ugdymo klasėse. Pasirinkę šią programą, kartu su puse kitų pažangiausių bendrakursių turės galimybę gauti tikslinę beveik 116 eurų stipendiją kas mėnesį.

Ypatingą dėmesį studijų metu skiriame studentų verslumui. Sukūrėme Verslo idėjų registravimo platformą. Studentams, užregistravusiems verslo idėjas ir ketinantiems kurti startuolius, teikiame įvairiapusę pagalbą: konsultacijas, mokymus, tarpininkaujame ieškant partnerių ir finansavimo verslo pradžiai.

Kolegijoje sudarytos puikios sąlygos ne tik mokytis, bet ir dalyvauti mokslinėje veikloje: studentų mokslinės draugijos (SMD) nariai dalyvauja kasmetinėse SMD konferencijose, pristato savo darbus periodiniame leidinyje „Mokslo šaknys“. Pajausti studentavimo subtilybes ir save išbandyti galima tapus studentų atstovybės „PankoSA“ nariu. Kolegija siūlo įvairias postudijines veiklas (sporto, meno būrelius).

Kolegijoje skatiname tarptautiškumą ir kuriame palankias sąlygas studentams išvykti studijuoti ar atlikti praktiką įvairiose užsienio aukštosiose mokyklose pagal „Erasmus+“ programą.

Kolegija nuolat atnaujina praktinio mokymo centro laboratorijas, diegia išmaniąsias technologijas. Įrengta Mobiliųjų aplikacijų auditorija su naujausiais „Apple“ kompiuteriais ir išmaniaisiais įrenginiais bei 3D spausdintuvu. Milijoną eurų viršijančių ES fondo lėšų dėka bus įkurtas Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras, turėsiantis šešias modernias laboratorijas, kuriose vyks studijos, bus atliekami tyrimai atsinaujinančios energetikos srityje.

Visi šiemet mokyklas baigiantys abiturientai, kurie išlaikys tris brandos egzaminus (mokyklinį arba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros bei valstybinį matematikos brandos ne mažesniu kaip 25 balai įvertinimu), taip pat užsienio kalbos egzaminą ir įveiks kolegijų studentams iškeltą 2 balų stojamąją kartelę, studijuos nemokamai. Neturėtų dvejoti ir tie, kurie vidurines mokyklas baigė gerokai anksčiau – penkiabalės sistemos vertinimai kol kas yra labai palankiai perskaičiuojami stojančiųjų naudai.

Išsami informacija apie studijas Panevėžio kolegijoje.

Savivaldybių atvirumas ES investicijoms: Panevėžio apskrityje išsiskiria Rokiškis, Biržai ir Kupiškis

Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais. Pagal šį indeksą Panevėžio apskrityje išsiskiria Rokiškio r., Biržų r. ir Kupiškio r. savivaldybės, užėmusios atitinkamai 12, 14 ir 17 vietas iš 60 šalies savivaldybių.

Panevėžio r. savivaldybė pagal šį indeksą atsidūrė 25-toje, Pasvalio r. – 33-ioje, Panevėžio m. – 46 vietoje.

Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.

Apklausos duomenimis, 24 proc. Rokiškio rajono gyventojų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicijų projektus, 36 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, 42 proc. mato investicijų naudą gyvenimo kokybei.

Biržų rajone ES projektus žino 23 proc., jais naudojasi 31 proc., jų naudą įžvelgia 57 proc. apklaustų gyventojų, Kupiškio rajone – atitinkamai 24 proc., 36 proc. ir 55 proc. apklausos dalyvių.

Mažiausiai informuoti apie ES investicijų projektus Panevėžio apskrityje jaučiasi Panevėžio r. gyventojai – čia informuotumo lygis siekia 9 procentus.

„Sudarant atviriausių ES investicijoms savivaldybių indeksą, atsižvelgta vien į konkrečiame regione gyvenančių žmonių nuomonę nepaisant to, kiek tame regione investuota lėšų. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio. Tai puikiai suprantama, nes mažesniuose šalies regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, ES finansuojami projektai tampa labiau pastebimi“, – teigia LR finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

 Iš visų Lietuvos savivaldybių sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.

Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1,5 mlrd. eurų.

Panevėžio PPAR užmezgė ryšius su Valmieros miesto verslo atstovais

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva užmegzta draugystė su Latvijoje esančiu Valmieros miestu. Šiame mieste vykusioje verslo parodoje bei forume dalyvavę Panevėžio PPAR atstovai džiaugiasi atsiradusiais naujais partneriais kaimyninėje šalyje.

Valmieroje vykusioje parodoje „Verslumo dienos“ viešėję Panevėžio PPAR prezidentas Sigitas Gailiūnas ir generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius susitiko su Latvijos verslo atstovais, vyriausybės nariais, Valmieros miesto vadovais.

„Susitikimų metu aptarėme verslo padėtį tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Pasidalinome patirtimi bei užmezgėme tvirtus ryšius. Džiaugiamės, jog Aukštaitijos regiono verslui atsiras partnerių ir Latvijoje“, – kalbėjo Panevėžio PPAR prezidentas S. Gailiūnas.

Pasak Panevėžio PPAR generalinio direktoriaus V. Matkevičiaus, jau planuojamas Panevėžio ir Valmieros verslo atstovų ir valdžios susitikimas.

„Kol kas dar sunku pasakyti, kur jis vyks: Panevėžyje ar Valmieroje, tačiau džiaugiamės, kad pavyko užmegzti santykius su latviais. Ir tikimės, kad kontaktai bus naudingi tiek Panevėžio, tiek Valmieros verslininkams“, – teigė V. Matkevičius.

Keisti šrifto dydė