Ekonomistas R. Kuodis Panevėžio PPAR nariams pristatė dabartinę šalies situaciją

Į tradicinį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) narių verslo forumą Dailės galerijoje susirinkę rūmų nariai turėjo, ką veikti. Jie ne tik pasidžiaugė naujais Panevėžio PPAR nariais, bet ir išklausė forumo svečio profesoriaus Raimondo Kuodžio, bet ir dalyvavo egzotiškų austrių degustacijoje. 

Forumo svečias prof. Raimondas Kuodis – Lietuvos ekonomistas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras Panevėžio PPAR nariams pristatė Lietuvos ir jos regionų vystymosi perspektyvas bei ypatumus.

Makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas prof. R. Kuodis neslėpė, kad Lietuva turi pripažinti, jog tampa „dviejų su puse miesto“ ekonomika.

„Regionų politikai su tuo nesutiks. Tačiau politikai, kurie rinkti vietose, niekada nepripažins problemos. Jiems visada viltis triumfuoja proto atžvilgiu ir temps europines lėšas, kuriomis tvarkys viešąsias erdves miesteliuose, nepripažindami, kad tie miesteliai ir pamažu tampa vaiduoklių miestais. Todėl reikia labai didelės valios pripažinti faktą, kad Lietuva virsta į dviejų su puse miestų ekonomiką. Turime dvi Lietuvas ekonomine prasme ir politikams iškyla dilema – ar bandyti gelbėti regionus, ar koncentruoti tuos pinigus į gyvybingas vietas“, – ramiai kalbėjo ekonomistas, tačiau sakė, kad vis tik nereikia pasiduoti pesimizmui, o verčiau nusiteikti optimistiškai.

Pasak profesoriaus, miestai varžosi dėl išgyvenimo.

„Vieniems geriau sekasi, turime gerų pavyzdžių, kaip miestai sugeba atrasti save. Turbūt verta daugiau koncentruotis į darbo vietų kūrimą didžiuosiuose miestuose ir aplink juos. Kai kurie miestai, miesteliai aplink Vilnių, Kauną, tarkime, Molėtai, jau pozicionuoja save kaip miegamuosius rajonus. Tai ne pati blogiausia perspektyva jei gerai pagalvosi. Reikia galvoti apie darbą plačiąja prasme. Darbas yra prasmingas pats savaime: žmonės įprasmina, realizuoja save per darbą. Per visą žmonijos gyvavimo laikotarpį žmonės dirbo, kad išgyventų, ir tai jau yra mūsų genuose. Ši stovykla kalba, kad, jei darbas yra vertingas pats savaime, o tai vienareikšmiai teigia laimės ekonomika, žmogus be darbo yra labai nelaimingas. Taigi mes turime galvoti, kaip išlaikyti kuo didesnį žmonių užimtumą“, – tikino forumo dalyvius R. Kuodis.

Lietuvos ekonomistas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras R. Kuodis nenuliūdino Panevėžio PPAR narių. Jo nuomonė Panevėžys – pramonės miestas.

„Todėl reikia to nepamiršti ir skatinti miesto verslumą, nes Aukštaitijos sostinė, nors gyventojų skaičius mažėja, tam turi perspektyvų“, – teigė ekonomistas.

Antroje kontaktų vakaro-verslo forumo dalyje Panevėžio PPAR nariai laukė netradicinė aplinka: austrių ir ikrų degustacija.

Šiuos delikatesus pristatęs Robertas Reklaitis, austrių atidarinėjimo ir valgymo paslapčių mokęsis Prancūzijos Cancale miestelyje, degustacijos metu ne tik meistriškai darbavosi, atidarinėdamas šviežutėles jūros gėrybes, bet ir paaiškino, kaip atpažinti sugedusį moliuską: „Paėmus austrę į rankas reikia pažiūrėti, ar ji prasivėrusi, ar ne. Jei prasivėrusi – didelė tikimybė, kad ji jau mirusi ir jos valgyti nebegalima. Rankoje pasverkite: sunki ar lengva. Jei jaučiate, kad viduje tyvuliuoja vanduo, bus gera, o jei lengva, barška, atidarius sklinda supuvusio kiaušinio kvapas – meskite šalin“. Anot austrių žinovo, šių moliuskų būna apie 50 rūšių, jos skiriasi dydžiu, spalva, skoniu, tačiau šviežumas – būtina sąlyga. Šviežia austrė turi kvepėti jūros gaiva.

Panevėžio PPAR nariai ne tik degustavo gurmaniškas austres, tačiau ir dalyvavo viktorinoje. Specialų prizą – austrių rinkinuką – laimėjo Rimantas Misevičius („Lietuvos draudimas“).

Kontaktų vakaro metu buvo pristatytas ir naujasis automobilis „Volkswagen T-Roc“. Šis automobilis pritaikytas ir važiavimui intensyviomis šiuolaikinių miestų gatvėmis bei aktyviam laisvalaikiui užmiestyje

Išskirtinis „T-Roc“ bruožas yra priekinė visureigio dalis, kuri iš karto išduos, kad priešais Jus – naujasis visureigis. Labiausiai dėmesį čia atkreipia neįprasti dienos šviesos LED žibintai. Automobilį taip pat galima apžiūrėti apsilankę bendrovėje „Kredora“.

Kartu su Panevėžio kolegija Panevėžio PPAR dalyvauja ES projektuose

Panevėžio kolegija nuolat ieško naujų galimybių ir aktyviai dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos ir kitų fondų finansuojamuose projektuose.

Kolegija iki 2020 m. įgyvendina projektą „Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras“, kurio esminis tikslas – studijų aplinkos ir infrastuktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų kolegijoje plėtra.

Taip pat šiuo metu kolegija vykdo projektą „Smart metering & home automation skills for electricians“ (SMARTEL) (Išmaniųjų matavimų ir namų automatikos technologijų mokymas elektrikams). Projekto tikslas – gerinti elektrikų kompetencijas išmaniųjų matavimų ir namų automatikos technologijų srityse, sukuriant inovatyvią mokymo programą, diegiant modernias mokymo priemones ir atviros prieigos mokymo (mokymosi) išteklius.

Kolegija dalyvauja projekte „Development of Interactive and Animated Drawing Teaching Tools” (DIAD-tools) (Interaktyvių ir animuotų braižybos mokymo priemonių kūrimas). Per dvejus metus kolegijos darbuotojai turės parengti interaktyvias ir animuotas braižybos mokymo priemones, kurios padės profesinių mokyklų, kolegijų, universitetų studentams geriau išmokti braižybos mokymo medžiagą.

Taip pat partnerio teisėmis kolegija dalyvauja projekte „Reducing Teacher Drop-Out Rate“ (ReTeD) (Mokytojų pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas), kurį vykdo Latvijos universitetas.

Jau ketvirti metai kolegija dalyvauja bendrame Vokietijos ir Prancūzijos projekte „Tarpkultūriniai mainai“. Tikslinė šio projekto grupė – bendrosios praktikos slaugos studijų programą studijuojantys studentai. Projekto metu studentai stiprina tarpkultūrines kompetencijas, susipažįsta su kitų šalių slaugos sistemomis.

Metų pradžioje Panevėžio kolegija kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais pradėjo įgyvendinti net 300 tūkst. eurų vertės dvejus metus truksiantį projektą „Praktika – studijų kokybės garantas“. Projekto tikslas – tobulinti praktinio mokymo procesą kolegijoje. Bus ugdomos kolegijos dėstytojų, praktikos vadovų bei mentorių iš Panevėžio regiono įmonių ir įstaigų kompetencijos, siekiant efektyviau organizuoti studentų praktikas. 700 studentų atliks praktiką regiono įmonėse ir organizacijose, bus didinamas praktinio mokymo paslaugų prieinamumas, sukurtas interaktyvus Mentorių tinklas.

Pasak Panevėžio kolegijos direktoriaus Gedimino Sargūno, norint parengti gerą specialistą visada reikia pasistengti. „Stengtis turi visi – švietimo įstaiga, darbdaviai ir praktikų vadovai. Mokydamiesi visi drauge galėsime išugdyti reikiamos kompetencijos darbuotoją, galintį sėkmingai integruotis į darbo rinką ir įveikti iššūkius“, – teigė Panevėžio kolegijos vadovas.

„Be mentoriaus – tai sunku būtų įsivaizduoti, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius. – Mes visi kažkada pradėjome savo darbinę veiklą ir suprantame, kad jaunam specialistui labai reikia patyrusio darbuotojo, vadovo pagalbos. Todėl ir sumanėme šį projektą ir tikimės, kad jo metu atsiradusi kitokia studentų praktikų atlikimo sistema bus tęsiama ir organizacijos iš šios patirties turės reikšmingos naudos“.

Susitikime dėl Greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių sujungimo – ir Panevėžio PPAR atstovai

Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas susitiko su Panevėžio meru Ryčiu Mykolu Račkausku, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu Sigitu Gailiūnu, Panevėžio PPAR Utenos filialo direktoriumi Jurgiu Dumbrava, Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriumi Jonu Narbutu, Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktore Rūta Ramoškiene.

Kaip rašo „Utenos diena“, šiuo metu šalyje veikia aštuonios greitosios medicinos pagalbos dispečerinės. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, nuo šių metų liepos 1 d. vietoj aštuonių GMP dispečerinės tarnybos paslaugas teiks tik penkios: Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų, Klaipėdos ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotys. Nors Utenoje nuo liepos 1-os GMP dispečerinės nebebus, greitosios medicinos pagalbos brigados liks ir toliau teiks GMP paslaugas.

Susitikime buvo aptartos galimybės perduoti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) GMP dispečerinės paslaugas Panevėžio miesto GMP stoties dispečerinei. Taip pat buvo kalbama apie radijo ryšio tinklą, kuriuo naudojasi GMP dispečerinės.

Kaip sakė Panevėžio miesto GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė, Vyriausybė yra parengusi projektą, pagal kurį visos GMP dispečerinės iki 2020 m. privalės naudotis Bendrojo pagalbos centro (BPC) informacine sistema, o greitosios medicinos pagalbos tarnybų pajėgų operatyvusis valdymas turės būti vykdomas naudojant vidaus reikalų (VRM) radijo ryšio tinklą.

„Panevėžio miesto GMP stoties dispečerinė nuo pat jos įkūrimo naudoja BPC informacinę sistemą bei VRM radijo ryšių tinkle, – sakė Rūta Ramoškienė. – O Utenos PSPC aptarnaujamos įstaigos, kaip ir Panevėžio miesto GMP, naudoja tą pačią aparatinę programinę įrangą, suderintą su BPC informacinėmis sistemomis. Tad kviečiame prisijungti.“

Panašų pasiūlymą Utenos rajono savivaldybė yra gavusi ir iš Vilniaus GMP dispečerinės, kurios atstovai neseniai lankėsi Utenos rajono savivaldybėje ir susitiko su meru A. Katinu. Išklausęs panevėžiečių siūlymą, Utenos rajono savivaldybės meras pabrėžė, kad Utenos GMP dispečerinės paslaugų perdavimas vienai ar kitai GMP dispečerinei turi būti pasvertas, leistų efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir atitiktų Utenos rajono gyventojų poreikius bei lūkesčius. Todėl, pasak mero, prieš priimant sprendimą pasiūlymai pirmiausia turi būti aptarti ir išnagrinėti.

„Mes apsvarstysime šį klausimą Utenos rajono savivaldybės administracijoje ir pateiksime atsakymą“, – reziumavo A. Katinas.

Patvirtintas Panevėžio miesto biudžetas

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino 2018 m. biudžetą – 91,7 mln. Eur pajamų ir 94 mln. Eur išlaidų.

Biudžetą sudaro 15 programų. Kaip ir įprasta, beveik pusė lėšų skirta švietimui – 40,3 mln. Eur. Rekordinė suma skirta investicijų projektų programai – 13,7 mln. Eur. Socialinėms reikmėms tenka 11,8 mln. Eur.

Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo, priežiūros ir investicijų programoje – 10,7 mln. Eur, Savivaldybės valdymo tobulinimo – 7,6 mln. Eur, Kultūros ir meno – 4,2 mln. Eur, Kūno kultūros ir sporto – 3 mln. Eur, Rinkodaros – 864,1 tūkst. Eur, Visuomenės sveikatos rėmimo – 417,8 tūkst. Eur, Urbanistinės plėtros – 410 tūkst. Eur, Ekonominės plėtros ir užimtumo skatinimo – 294,7 tūkst. Eur, Turto valdymo – 217 tūkst. Eur, Informacinės visuomenės plėtros – 150 tūkst. Eur, Aplinkos apsaugos rėmimo – 148 tūkst. Eur, Visuomenės iniciatyvų skatinimo ir saugumo užtikrinimo – 53 tūkst. Eur.

Biudžeto išlaidos viršija pajamas – skirtumą sudaro paskola investicijų projektams įgyvendinti. Palyginti su praėjusiais metais 2018-ųjų biudžetas didesnis beveik 19 mln. Eur.

Panevėžio PPAR languose – Trispalvės

Prie LRT inicijuotos visuomeninės socialinės akcijos „Keliu vėliavą“ prisijungė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Rūmų pastato langus papuošė Trispalvės.

Šia akcija siekiama sukurti tradiciją – paskatinti lietuvius iškelti trispalvę ne tik per valstybines šventes.

Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sako, jog Valstybės 100-metis būna ne kasdien, tad jį ir paminėti reikia įsimintinai ir išskirtinai.

„Kadangi šventė išskirtinė, tai ir puošybos elementai – išskirtiniai. Svarbiausia, kad šventė būtų mumyse – ne tik išorėje“, – įsitikinęs generalinis direktorius.

Panevėžio PPAR vadovai su Valstybės 100-mečiu pasveikino moksleivius

Prieš didžiausius Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus renginius šalyje ir Panevėžyje, Valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį švenčia ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla. Su gražiu valstybės jubiliejumi mokyklos bendruomenę pasveikino ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas bei generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

Vasario 14 d. iš pat ryto M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykloje netradicinėse pamokose buvo prisiminta Lietuvos istorija, papročiai. Moksleiviai dainavo, klausėsi tiek tautiškos, tiek moderniosios muzikos.

Stebino eisena ir bėgikai

Pasveikinti Panevėžio su švente mokyklos bendruomenė sumanė eisena ir bėgimu iš mokyklos Aldonos į Klaipėdos gatvės korpusą.

Pasipuošę tautine atributika dviem triukšmingomis grupėmis – pėsčiųjų ir bėgikų – moksleiviai ir mokytojai atkreipė tiek pravažiuojančiųjų, tiek praeivių dėmesį.

„Ėjikus“ vedė mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, na, o bėgimui tradiciškai vadovavo kūno ir kultūros mokytojas Vytautas Žemėtis.

Pasiekusios Klaipėdos gatvės korpusą grupės susijungė ir jau dideliu būriu sugūžėjo į mokyklą. Daugelis prisidėjo prie gražios iniciatyvos ir iš šimto širdučių suklijavo Lietuvos Trispalvę.

Mažos vėliavėlės istorija

Aktų salėje įvyko minėjimas „Su gimtadieniu, Lietuva!“. Sugiedota Tautiška giesmė, pasveikinti atvykę svečiai – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir generalinis direktorius, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų kongregacijos vyriausioji sesuo Jolita Šarkaitė, bičiuliai iš „Vilties“ ir Alfonso Lipniūno progimnazijų.

M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktorius T. Anilionis, į sceną užlipęs su kuklia ir miela Trispalve, papasakojo jos istoriją.

„Ją dar 1989 metais pasiuvo tuomet jauno mokytojo Tautvydo mokiniai. O viešumoje ši man labai brangi vėliava pirmąkart „pasirodė“ Latvijos pasienyje, pasitinkant Lietuvos atstovus iš Baltijos asamblėjos, vykusios Estijoje“, – pasakojo direktorius.

Būtent ten, Estijoje, trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų – Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio – atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti okupacinei sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.

„Ši Trispalvė vėliau pabuvojo visur – Baltijos kelyje, Sąjūdžio mitinguose, 1991 metų Sausio įvykiuose“, – vardijo mokyklos vadovas.

Pažadas iš prezidento – tortas

Panevėžio PPAR prezidentas S. Gailiūnas linkėjo, kad vienybę moksleiviai rodytų ne tik giedodami himną įvairiose šventėse, bet ir sunkiais momentais, ką lietuviai darė Sausio 13-ąją, kartu stovėdami Baltijos kelyje.

„Taip, daug žmonių emigravo, bet, kad ir kur būtume, reikia nešti Trispalvę aukštai iškėlus, siunčiant žinią pasauliui apie Lietuvą, ir galų gale grįžti ir dirbti Tėvynėje“, – sakė S. Gailiūnas.

Pabrėždami verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo ypatingą reikšmę, Panevėžio PPAR atstovai įteikė mokyklos direktoriui atminimo dovaną.

Taip pat S. Gailiūnas pažadėjo didelį tortą renginyje visus linksminusiems jauniesiems šokėjams iš Vilties progimnazijos 3 b klasės ir Alfonso Lipniūno progimnazijos Dainavimo studijos „Angelaičiai“ dainorėliams.

Panevėžio PPAR atstovai su Kroatijos Respublikos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu aptarė planuojamą organizuoti festivalį

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas ir generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Angelija Zokaitienė susitiko su Kroatijos Respublikos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu, įgaliotuoju ministru Krešimir Kedmenec.

Susitikimo metu K. Kedmenec pristatė Lietuvos ir Kroatijos verslo bendradarbiavimo sritis.

Susitikimo metu Panevėžio PPAR atstovai su Kroatijos Respublikos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu aptarė balandžio mėnesį planuojamą organizuoti renginį-festivalį, kuriame būtų akcentuojamos Lietuvos ir Kroatijos kultūros ir verslo tradicijos, būtų rengiami abipusiai naudingi verslininkų susitikimai.

Pristatytos Panevėžio miesto atnaujinimo idėjos

J. Miltinio dramos teatre atidaryta VGTU Architektūros fakulteto IV kurso studentų pirmojo semestro kursinių darbų paroda. Pristatytos idėjos, kaip galėtų pasikeisti vieni svarbiausių miesto objektų – „Panevėžio“ viešbutis ir J. Miltinio dramos teatras.

„Malonu matyti Jus, susirinkusius į šios išskirtinės parodos atidarymą. Išskirtinės, nes esame viename projektuojamame objekte, o pro langus matome kitą. Per artimiausius metus Panevėžio viešosios erdvės akivaizdžiai pasikeis, taps funkcionalesnės ir patrauklesnės panevėžiečiams bei miesto svečiams. Džiugu, kad Panevėžio atsinaujinimu užsikrėtė ir jaunieji kolegos studentai bei jų dėstytojai. Jūsų pasiūlytos idėjos viešbučio ir teatro atnaujinimui maloniai stebina savo drąsa, modernumu ir veržlumu. Dėkoju Jums už dėmesį mūsų miestui. Tikiuosi, kad šis projektas taps gražiu štrichu tolimesniame mūsų bendradarbiavimo kelyje, kad turėsime ne vieną galimybę kartu keisti Panevėžio miesto rūbą“, – sakė meras R. Račkauskas.

Ši iniciatyva – dar vienas aukštųjų mokyklų indėlis į Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. pradėtą projektą „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“. VGTU architektūros studentai dalijasi mintimis, kaip atnaujinti du visiems panevėžiečiams puikiai žinomus, Laisvės aikštės užstatymą formuojančius pastatus. Šios iniciatyvos rėmėjai Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio statybos trestas.

Projektas „Panevėžiečių dialogą skatinantys reiškiniai. Atnaujinkime miesto kostiumą“ ir toliau kviečia architektus, dizainerius, meno žmones, menų mokyklų mokytojus, mokinius, studentus, visus norinčius, galinčius kurti Panevėžio atsinaujinimo simbolius. Kurti miesto rūbą, nešti savo idėjas, pasiūlymus į miesto Savivaldybę, siųsti vizijas, maketus, piešinius.

Aptartos KTU perspektyvos Panevėžio mieste

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas susitiko su Kauno technologijų universiteto doc. dr. l. e. rektoriaus pareigas Jurgita Šiugždiniene.

Aptartos aukštojo mokslo perspektyvos Panevėžyje. Susitikime dalyvavo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna, Tarybos narys Darius Viržonis, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė.

„Manau, aukštosios mokyklos padalinio Panevėžyje programų išskirtinumas bendrame Lietuvos aukštojo mokslo žemėlapyje, būtų didelė paspirtis miestui. Esame užsibrėžę tikslą tapti vienu stipriausių Šiaurės rytų Europos robotikos centrų, tad suvieniję jėgas su mokslo ir verslo bendruomenėmis turime eiti tuo keliu“, – sakė meras R. Račkauskas.

J. Šiugždinienė pranešė, kad iki kovo vidurio pateiks KTU perspektyvų studiją Panevėžyje: „Tada su Savivaldybe, kolegija ir verslo bendruomene sėdame prie stalo, parengiame bendrą programą, pasiūlymus ir vykstame į Vyriausybę“.

Ūkio ministras susipažino su Panevėžio regiono verslu

Šiandien Panevėžyje lankėsi Lietuvos Respublikos Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ministras Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu lankėsi Panevėžio miesto ir rajono įmonėse, susitiko su apskrities merais, verslininkais.

Ministras V. Sinkevičius viešėjo įmonėse „Stigma“, „Devold“, „Dominari“.

Susitikimo metu bendrovėje „Lietkabelis“ ministras su Panevėžio apskrities miestų merais, Panevėžio PPAR nariais diskutavo apie verslą regione, jo perspektyvas.

„Džiaugiamės, kad ministras parodė dėmesį ir Panevėžio regionui. Kartu su ministru apsilankėme tiek lietuviško, tiek užsienietiško kapitalo įmonėse, kurios sėkmingai dirba Panevėžio mieste ir rajone. Ministro vizitas tik parodo, kad reikia verslą vystyti ne tik sostinėje, bet jį stiprinti ir palaikyti regionuose“, – teigė Panevėžio PPAR prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas.

Keisti šrifto dydė