Panevėžio PPAR nariai kontaktų vakaro metu susipažino su Lietuvos kariuomene

Lapkričio 21 d. tradicinis Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių kontaktų vakaras vyko Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalione.

Lietuvos kariuomenės dienai skirto renginio metu Panevėžio PPAR nariai apžiūrėjo Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, susipažino su jo istorija ir veikla. Kontaktų vakaro metu Rūmų nariai susipažino su ginklais, karine amunicija, išbandė karinę techniką, ragavo kareivišką vakarienę.

Kontaktų vakaro metu susirinkusiesiems Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rolandas Putnikas supažindino su Lietuvos kariuomene, jos struktūra, tikslais.

Renginyje taip pat dalyvavęs Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas Panevėžio PPAR narius supažindino su galimomis grėsmėmis mūsų šaliai, kaip jų išvengti ir kaip verslą gali paveikti galimi kariniai konfliktai.

Panevėžio kolegijos ir socialinių partnerių forume aptarta bendradarbiavimo geroji patirtis ir ateities perspektyvos

Praėjusią savaitę Panevėžio kolegija organizavo išskirtinį renginį – forumą – padėkos vakarą „Panevėžio kolegijos socialiniai partneriai: geroji patirtis ir naujos galimybės“. Renginyje dalyvavo per 130 kolegijos partnerių: švietimo, verslo, sveikatos, valdžios institucijų atstovų.

Forumo metu aptarta Panevėžio kolegijos ir įvairių organizacijų bendradarbiavimo situacija, apžvelgtos ateities perspektyvos rengiant specialistus bei kartu ieškota naujų bendravimo galimybių.

Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas pristatė kolegijos raidą, esamą situaciją ir ateities perspektyvas. AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas pristatydamas  pranešimą džiaugėsi bendradarbiavimo su Panevėžio kolegija rezultatu – šį rugsėjį kolegijoje pradėta vykdyti nauja „Kelių inžinerijos“ studijų programa.

Viešosios įstaigos „Panevėžio verslo konsultacinis centras“ direktorė Akvilė Žiaunienė forumo metu akcentavo verslumo svarbą tiek rengiant studentus, tiek dėstytojams įsisavinant naujus didaktikos metodus. Viešosios įstaigos „Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės“ direktorė Violeta Grigienė skaitė pranešimą tema „Ilgalaikės partnerystės nauda nuolatiniam profesiniam tobulėjimui“. „Aušros“ progimnazijos direktorė Giedrė Gruzdienė bei „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius Remigijus Glinskis pasisakė apie kolegijos ir pedagogų socialinę partnerystę.

Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai dr. Donatas Bakšys pranešimo „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra: bendradarbiavimo galimybės“ metu pristatė kolegijos teikiamas mokslo taikomosios veiklos ir tyrimų paslaugas.

Socialiniams partneriams buvo pademonstruota kolegijoje naujai sukurta mokslo taikomosios veiklos ir tyrimų paslaugų registravimo platforma, kurioje įvairių organizacijų atstovai turi galimybę registruoti organizacijose kylančias problemas.

Panevėžio kolegija užregistruotoms problemoms spręsti teiks pasiūlymus: taikomuosius tyrimus, matavimus, galimybių studijas, valdymo, socialinius, technologinius sprendimus, metodikas, mokymus ir kt.

Šilumos ūkiui Panevėžio mieste ir rajone atnaujinti tikimasi gauti ES paramos lėšų

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino AB „Panevėžio energija“ investicijų projektus, kuriuos planuojama įgyvendinti pasinaudojant paramos lėšomis – bendra investicijų suma yra apie 17,8 mln. Eur, visoms investicijoms įgyvendinti iki pusės reikalingų lėšų tikimas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, išskyrus kondensacinio ekonomaizerio įrengimui Panevėžio miesto katilinėje – šiai investicijai numatyta 30 proc. parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo.

Bendrovė kondensacinį ekonomazerį Panevėžio miesto katilinėje įrengė šiais metais: 12 MW galios biokuro katilui įrengtas 3 MW kondensacinis ekonomaizeris. Planuojama, kad jis pagamins apie 13,6 tūkst. MWh per metus, tai leis sumažinti iškastinio kuro naudojimą šilumos gamyboje.

AB „Panevėžio energija“ iki 2019 m. pabaigos taip pat numačiusi rekonstruoti Pasvalio rajoninę katilinę – bus įrengtas šiaudais kūrenamas 4 MW galios vandens šildymo katilas ir 1 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, Panevėžio katilinėje RK-1 ir Panevėžio elektrinėje katilinėje numatyta įrengti du 8 MW galios biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus su 1,8 MW kondensaciniais ekonomaizeriais, Pasvalio r. (Nerteikių gyv.) katilinėje numatyta pakeisti nauju šiuo metu eksploatuojamą biokuro katilą (1 MW galios).

Bendrovė planuoja Panevėžio m. pakeisti 8922 m, Rokiškio m. – 3902 m, Kupiškio r. – 3213 m, Kėdainių m. – 2092 m, Zarasų r. – 1467 m, Pasvalio r. – 2261 m ilgio susidėvėjusias šilumos tiekimo trasas. Tai leis bendrus šilumos nuostolius sumažinti vidutiniškai 5952 MWh per metus, atitinkamai sumažės ir šilumos tiekimo veiklos sąnaudos – apie 192 tūkst. Eur. Rokiškyje, Zarasuose ir Kupiškyje numatyta naujų šilumos tiekimo tinklų statyba – iš viso bus paklota  apie 965 m. Planuojamas naujų vartotojų metinis šilumos suvartojimas 960 MWh.

AB „Panevėžio energija“ 2015–2017 m. laikotarpiu Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio centralizuotos šilumos tiekimo zonoje nutiesė 1110 m ilgio šilumos tiekimo trasas ir prijungė 12 naujų šilumos vartotojų. Planuojama, kad jie per metus suvartos apie 717 MWh šilumos.

Verslininkui neįkainojamą laimę sukūrė gyvenimo patirtis

62 metų verslininkas, politikas Jonas Katinas buvo pasinėręs į daugelį veiklų. Dalyvavimas įvairiose srityse suteikė naujų patyrimų ir galimybę ieškoti savo kelio. O jis prasidėjo dar vaikystėje – Jonas Katinas mokslus baigė su pagyrimu, kariniame jūrų laivyne išmoko idealiai lyginti kelnes, bendradarbių vestuvėse rado sau žmoną, susilaukė dviejų dukrų, įkūrė verslą ir tik po dvidešimt penkerių metų nesuskaičiuojamų darbo valandų, savaitgaliais verslininkas gali leisti atsipalaiduoti – su žentais vanotis pirtyje ir kartą per metus su žmona išvykti į poilsinę kelionę. Apie Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narį rašo laikraštis „Tėvynė“.

„Nestandarto“ žmogus

Jonas Katinas gimė ir augo kolūkiečių šeimoje. Mama tuo metu buvo fermos darbuotoja, tėvelis – statybininkas-stalius. Dalį vaikystės J. Katinas praleido Molėtų rajone, Balninkų miestelyje. „Jis dviejų ežerų santakoje ir tokio grožio kaip Miežiškiai“, – pasakojimą pradėjo verslininkas.

J. Katinas mokėsi Balninkų vidurinėje mokykloje. Buvo „tiksliukas“, gerai sekėsi matematika, fizika ir labai mėgo, nors ir nelabai sekėsi, lietuvių kalbą, ypač literatūrą. J. Katinas mokyklą baigė su pagyrimu ir buvo iš tų mokinių, kurie dėstomų dalykų nemėgo „iškalti“:

– Atsimenu, kaip žiūrėdamas į paveiksliuką, pasakojau apie Žalgirio mūšį ir gavau aukščiausią įvertinimą. Buvau savo minčių šalininkas. Žinoma, istorinių datų nesukursi, bet įvykius kurti galima. Net matematikos uždavinius spręsdavau ne pagal formules, o pagal savo išgalvotą sistemą. Mokytojas Vaitiekūnas stebėdavosi ir sakydavo – atsakymą gavai puikų, o sprendimą iš dangaus paėmei. Toks esu ir dabar  – „nestandarto“ žmogus.

Sekė tėvo pėdomis

Po aštuonių klasių J. Katinas nesutiko toliau mokytis vidurinėje mokykloje ir su tėvais persikėlė gyventi į Panevėžį. Įstojo į tuometinį Panevėžio politechnikumą, kur įgijo techniko statybininko kvalifikaciją, mokslus baigė raudonu diplomu.

– Tėvelis buvo labai nagingas stalius. Jis gamindavo statinaites kopūstams raugti, alui laikyti, statė rąstinius namus. Mačiau, kuo jis gyveno, man patiko ir galbūt dėl to pasirinkau tą pačią specialybę.

J. Katinas pasakojo, kad tuomet aukštais balais studijas baigę studentai į Vilniaus inžinerinį statybos institutą iš karto galėjo stoti į antrą kursą, bet jis norėjo būti „dideliu vyru“ ir dėl to šiandien atsiprašo savo auklėtojos Irenos Davidovienės, kad tuo metu išmintingo žmogaus nepaklausė ir išėjo tarnauti į tarybinę armiją.

Kariuomenė – gyvenimo mokykla

– Už tai, kad nestojau į aukštąją, Dievulis mane nubaudė – sausumos kareiviai tarnavo dvejus metus, o jūreiviai – trejus. Patekau ten, kur blogiau – į karinį jūrų laivyną. Tarnavau Juodojoje jūroje prie sienos su Turkija. Tada buvo sunku, bet dabar visiems sakau, kad kiekvienas vyras privalo atlikti karinę tarnybą ir ginti Lietuvos garbę be jokių išlygų, nes tik ten tampama tikrais vyrais. Iki tol kojinių nemokėjau skalbti. Dabar kelnes lyginu idealiai – kanteliai lygūs kaip peiliai. Tik marškinių neišmokau lyginti, nes jūreiviai jų nevilkėdavo. Ir dabar visada prašau žmonos pagalbos.

Po trejų metų tikro išbandymo vyrams J. Katinas grįžo dirbti į Pasvalio „Ryto“ kolūkį, kur po studijų atliko praktiką. Vis dėlto gyvenimas parodė, kad aukštąją mokyklą reikia baigti. Prisiėjo grįžti arčiau Panevėžio. J. Katinas Paliūniškio kolūkyje įsidarbino vyr. inžinieriumi statybininku ir įstojo į Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo vakarinį fakultetą, kur studijas tęsė pagal tą pačią specialybę.

– Per šešerius metus, kiekvieną savaitę nepraleisdamas paskaitų, baigiau studijas. Namuose laiko mokytis nebuvo, reikėjo rūpintis šeima, prižiūrėti žemės ūkį. Vienu metu laikėme keturias karves, prie statybininko inžinieriaus atlyginimo prisidėdavome veždami pieną į  surinkimo punktą.

Mylimąją sutiko vestuvėse

Pasakodamas savo gyvenimo vingius J. Katinas netyčia praleido bene svarbiausią įvykį. Paprašytas papasakoti, kaip susipažino su žmona Nijole, verslininkas nusijuokė:

– O viskas buvo taip. Kolūkio pirmininkas mane ir dar vieną kolegą nusiuntė pasveikinti Pasvalio metrikacijos biure besituokiančius mūsų bendradarbius – ekonomistę ir kolūkio traktorininką. Mes, du berniukai, nulėkėm su gėlėm, dovanom, gražiai pasveikinom, laimės palinkėjom, bet vestuvių kaltininkai mus išprovokavo važiuoti į Biržus tęsti jaunavedžių šventės. Pagalvojom, mes jauni, „neženoti“, laiko turim, reikia važiuoti, ir net pagalvoti negalėjau, kad ten manęs laukia gyvenimo meilė. Susipažinau su Nijole, ji buvo pirmoji pamergė. Jos pabrolys – aukštas, gražus, ne toks kaip aš mažiukas. Šokome, linksminomės. Tada pabrolio ir paklausiau, ar jis nesupyktų, jeigu trumpam „pašefuočiau“ Nijolę. Sako, gerai, prašom, man nuo to tik dar geriau. Likau nustebęs, bet savim pasitikintis, jaučiausi kaip nugalėtojas ir tik vakarui įpusėjus sužinojau, kad tas pabrolys yra Nijolės brolis.

Netikėtai aplankiusi meilė jauną porą nešiojo lyg ant sparnų. Po pusės metų Jonas vedė savo išrinktąją, netrukus pora susilaukė dukrų Ingridos ir Silvijos.

Krizė palengvino apsisprendimą

Pradėjusi kurti šeimą, pora savarankiškai kabinosi į gyvenimą. Žemės ūkis svetimas nebuvo. Šeima augino gyvulius, daržoves ir vieną dieną kilo idėja atidaryti savo parduotuvę. Vaivaduose pasistatė pirmąją krautuvėlę, vėliau atidarė kavinukę.

– Tada manyje tūnojo kirminas, norėjau įrodyti, kad smulkus ir vidutinis verslas gali gyvuoti. Pradžioje parduotuvėje prekiavo žmona, vėliau kolektyvas plėtėsi. Džiaugiuosi, kad tuo metu paklausiau vieno žmogaus patarimo – pirmų uždirbtų pinigų jokiu būdu negalima investuoti į šeimos gerovę, būstą ar ofisą. Priešingai – investicijos reikalingos gamybai ir paslaugoms. Mes taip ir padarėme. Investavome atnaujindami parduotuvės, kavinės įrangą, norėjosi, kad viskas būtų nauja ir gražu.

J. Katinas pasakoja, kad verslo pradžia klostėsi neįtikėtinai sklandžiai. Sėkmė lydėjo ir žemės ūkyje, ir statybos-gamybos bazėje, ir parduotuvėje, ir kavinėje. Vienu metu įmonėse dirbo per šimtą žmonių, tačiau, kaip ir daugelio verslininkų, 2008-ųjų krizė neaplenkė ir J. Katino.

– Tuo metu viskas krito žemyn, bet laiku pristabdėm ir dabar turime be jokių liūdnų pasekmių trisdešimt penkis įdarbintus žmones. Krizė mums buvo tarsi išsigelbėjimas, turėjome penkias skirtingas verslo rūšis, tad reikėjo apsivalyti ir išsirinkti tai, kas geriausia. Pasilikome Piniavos padalinuką, audžiame mintį dar labiau viską susiaurinti, galbūt pasilikti kavinukę, viešbutuką ir parduotuvėlę.

Dabar gyvena dėl savęs

25 metus Jonas ir Nijolė gyveno be savaitgalių, išeiginių ir atostogų, dirbo po penkiolika valandų per parą, bet šiandien šeima sako gana, atėjo laikas, kada reikia gyventi sau ir dėl savęs.

– Man 62-eji, žmonai 58-eri, manau, pats metas pradėti gyventi kitaip. Savaitgaliais leidžiame sau nebedirbti, galime skaityti knygas, žiūrėti televizorių, žvejoti ar su žentais pirtyje vanotis. Džiaugiamės, kad vis daugiau laiko galime praleisti kartu. Kartą per metus stengiamės išvažiuoti bent į vieną tolimesnę kelionę. Žmona namuose net naujas taisykles įvedė – yra griežtai prisakiusi, kad iki 19 valandos būčiau namuose. Ji rūpinasi mano svoriu, todėl vėliau vakarieniauti jau nebevalia.

J. Katinas neslepia, kad verslininko gyvenimas iš tiesų yra geras, bet vienas nieko nebūtų padaręs. Mat jeigu aplink save nesubursi geros komandos, apie teigiamus rezultatus nėra ko svajoti.

– Dėkoju kolektyvui, kuris kaip skruzdėlytės sunešė investicijas. Su kiekvienu kartu ir atskirai eičiau į žvalgybą. Šešios pardavėjos su manimi dirba daugiau kaip dvidešimt metų, dvylika – daugiau kaip penkiolika, kiti – daugiau kaip penkerius. Taigi pastovumas įmonėje – pats pagrindinis dalykas. Reikia saugoti, mylėti, į kiekvieną įsiklausyti, nes praėjo laikai, kada verslininkai su darbuotojais kalbėjo įsakomuoju balsu.

Panevėžio vietos veiklos grupė turi naują pirmininkę

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, o Panevėžio vietos veiklos grupės valdyba skyrė Darbo partijos Panevėžio skyriaus narę Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją dr. Sandrą Jakštienę Panevėžio vietos veiklos grupės (VVG) pirmininke.

Ji yra ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Panevėžio miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos įgyvendinimo administravimas“ projekto vadovė.

„Jau praėjo keletas mėnesių nuo darbo pradžios, matau, kad miesto bendruomenės domisi projektiniais pasiūlymais, jungiasi į bendrus projektus su kitomis bendruomenėmis.Reikėtų ir toliau skatinti vietos bendruomenių aktyvumą, joms padėti augti ir siekti rezultatų. Per šį trumpą vadovavimo laiką, ir asociacijoje įvyko pokyčiai organizacijos vidaus administravimo, projektų teikimo, kvalifikacijos kėlimo srityse“, – teigia S. Jakštienė.

STEAM centras bus kuriamas ir Panevėžyje

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė: 2019 m. Lietuvoje bus įkurta 10 STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymo) centrų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bus įkurti trys nacionaliniai centrai, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Tauragės, Telšių, Utenos rajonų ir Marijampolės savivaldybėse – septyni mažesni regioniniai.

„Džiaugiuosi, kad ŠMM pakeitė planus Lietuvoje kurti tik 3 STEAM centrus. Savivaldybė nuošalyje neliko – iškilus grėsmei jo netekti ne kartą kreipėmės į ŠMM, įrodinėjome, kad esame verti ir pasirengę suteikti daugiau kokybiško užimtumo galimybių Panevėžio regiono vaikams“, – teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, mokiniams bus sudaromos sąlygos per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt.

Numatyta, kad kiekvienas STEAM centras turės 3 standartizuotas laboratorijas (biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT) ir po vieną specializuotą, atitinkančią regiono poreikius.

STEAM centruose bus rengiamos ir įgyvendinamos įvairios ugdymo programos vaikams, mokiniai galės eksperimentuoti, atlikti laboratorinius darbus, rengti brandos darbus, čia vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su įvairių profesijų žmonėmis. Mokytojai galės tobulintis, kelti kvalifikaciją.

Nacionaliniams STEAM centrams įsteigti bus skirta 5,79 mln. Eur, regioniniams – 3 mln. Eur ES investicijų.

Panevėžio PPAR nariai dalyvauja verslo misijoje Brazilijoje ir Argentinoje

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių delegacija lankosi Brazilijoje ir Argentinoje. Šiose šalyse Panevėžio verslininkai viešės Brazilijos, Argentinos įmonėse, dalyvaus B2B susitikimuose, aplankys įvairias verslo parodas bei susitiks su Lietuvos diplomatais.

Panevėžio PPAR delegacija lankėsi Lietuvos generaliniame konsulate San Paule bei susitiko su Europos Sąjungos ELAN programos ElanBiz iniciatyvos, teikiančios nemokamą pagalbą ir konsultacijas ES įmonėms, ketinančioms pradėti verslą Lotynų Amerikoje, ekspertais, Lietuvos generalinė konsule San Paule Laura Tupe.

Verslo misijos dalyviams pristatytos Lietuvos ir Brazilijos prekybos aktualijos, pagrindinės perspektyvios bendradarbiavimo sritys. Konsulato atstovai ragino viešinčius verslininkus iš Lietuvos nepraleisti progos patekti į šiuo metu augančią, per 200 mln. gyventojų turinčią Brazilijos rinką.

Lietuvos generalinio konsulato San Paule bei Lietuvos garbės konsulato Rio de Žaneire iniciatyva verslo misijos dalyviams organizuoti verslo galimybių Brazilijoje pristatymai, susitikimai su Rio de Žaneiro pramonininkų federacijos (FIRJAN) vadovybe bei nariais, susitikimai su vieno svarbiausių San Paulo klubų „Hebraika“ verslumo skatinimo projekto „Merkaz“ dalyviais bei Lietuvos draugų klubo nariais.

Panevėžio PPAR organizuotoje verslo misijoje dalyvauja 18-os įmonių, veikiančių statybos, architektūros ir nekilnojamojo turto, kūrybinių industrijų, maisto pramonės, maitinimo ir pramogų bei turizmo paslaugų, elektros komponentų ir mazgų surinkimo, metalo apdirbimo srityse – atstovai.

Po vizito Brazilijoje verslo delegacija lankysis Argentinoje.

Personalo vadovų klubo narės susitiko su Lietuvoje viešinčiu mokytoju iš Japonijos

Panevėžio personalo klubo narės susitiko su Lietuvoje viešinčiu, mokytoju – savanoriu iš Japonijos, Susumu Nakagawa. Japonų kalbos ir kultūros mokantis savanoris sutiko papasakoti apie darbo kultūrą ir santykius Japonijoje – šalyje, kurioje taip susipynusios senosios tradicijos, technologijos ir istorinės aplinkybės.

Kelis dešimtmečius ugniagesiu dirbęs S. Nakagawa tvirtina, kad Japonijos darbo rinkoje pokyčių yra. Naujoji karta stengiasi kurti kitokius verslo santykius, pagrįstus pasitikėjimu, tačiau vis dar išlieka veržlus ir įtemptas darbo ritmas – tiek versle, tiek asmeniniuose santykiuose vyrauja hierarchija, santūrumas. Individualizmas, asmeniniai norai nėra išsakomi garsiai, prisitaikymas prie grupėje vyraujančios nuomonės bei punktualumas yra vertybė.

Aplankęs Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Latviją, Estiją ir šeštą kartą atvykęs į Lietuvą, svečias žavi savo nuoširdumu ir pagarba tiek savo, tiek kitų šalių tradicijoms. Klubo narėms pasakojo, kad žinių demonstravimas apie Japonijos kultūrą, šioje šalyje, yra labai vertinamas, supažindino su pagrindinėmis frazėmis, maisto kultūra, pinigais, tradiciniu japonų drabužiu – kimono, kuris atspindi žmogaus šeiminę ir finansinę padėtį.

Panevėžio personalo klubo narės padėkojo už įsimintiną susitikimą, už gražų ir kilnų tikslą – „statomą taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos“, kuris mums atveria kelią siekti žinių, tobulėti ir kitų šalių pavyzdžiu kurti atsakingą verslo kultūrą.

Spalio mėnesį nedarbas Panevėžyje išliko nepakitęs

2017 m. spalio mėnesį nedarbas Panevėžio aptarnaujamoje teritorijoje išliko nepakitęs lyginant su rugsėjo mėnesiu, Panevėžio aptarnaujamoje darbo biržoje įregistruota 11 200 bedarbių, kurie sudarė 8,2 proc., darbingo amžiaus gyventojų (2017 m. spalio 1 d. 8,2 proc.).

2017 m. lapkričio 1 d. Panevėžio aptarnaujamoje darbo biržoje įregistruota 5 768 bedarbiai vyrai, jų nedarbas 8,5 proc., moterų nedarbas 8,0 proc., o jaunimo iki 29 m. amžiaus 4,1 proc. (1 587).

2017 m. lapkričio 1 d. didžiausias nedarbas buvo Kupiškyje (11,9 proc.), Rokiškyje (10,9 proc.), Pasvalyje (10,0 proc.), o mažiausias Panevėžio mieste (6,4 proc.) ir Biržuose (8,7 proc.).

Panevėžio PPAR nariai sostinėje aplankė panevėžiečių stiklo menininkų parodą

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai apsilankė panevėžiečių stiklo menininkų Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės parodoje „Monologai“. Paroda dar iki lapkričio 13 d. eksponuojama Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

Paskutiniųjų metų meninio stiklo darbus Vilniuje pristatantys panevėžiečiai kūrėjai sąmoningai neatskleidė, kurie darbai yra vieno, o kurie – kito. Du monologai parodos erdvėje tarsi kuria vieną, bendrą, kalbasi, papildo vienas kitą, o kartais – diskutuoja.

Remigijaus Kriuko darbai – didesni, jis optinį stiklą derina su lietu, pjaustytu, šlifuotu ir poliruotu, žaidžia šviesomis ir šešėliais. Indrei Stulgaitei-Kriukienei svarbi emocinė kūrinio išraiška, ji tyrinėja, kaip iš funkcionalaus stiklas virsta konceptualaus meno kūriniu.

Dažniau užsienyje nei Lietuvoje savo darbus demonstruojantys menininkai jau seniai nuo stiklo bando nuplėšti taikomojo meno etiketę. „Kuriame instaliacijas, skulptūras, – stiklas pasaulyje seniai peržengė taikomojo meno ribas. Tai, kas Lietuvoje vadinama dizainu, Suomijoje priskiriama meno kategorijai. Mūsų parodoje stiklas yra vaizdo instaliacijos, netgi garsas“, – sako R. Kriukas.

„Didžiuojamės Panevėžio rūmų sąraše turėdami tokius kūrybingus ir miestą garsinančius menininkus. Remigijaus ir Indrės paroda „Monologai“, kurioje eksponuojami nepakartojami stiklo šedevrai, tikrai nustebino. Nustebino gerąja prasme. Parodoje tarp stiklo kūrinių pasijunti lyg būdamas kitoje realybėje“, – sakė Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

Parodos ekspoziciją, kurioje daugiau nei 100 kūrinių, menininkai suskirstė į atskiras erdves, jose įkurdintos skulptūros, instaliacijos, vaizdo įrašai. Parodoje eksponuojama ir šiais metais tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius 2017“ žiūrovų išrinkta geriausia instaliacija „4 dienos Marse“.